Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, vartojama čekų, moravų ir dalimi sileziečių (kartu su lachų kalba). Čekų kalba gimininga ypač slovakų ir sorbų kalboms. Seniausi tekstai parašyti X a., ankščiau buvo Čekijos baseine vartojamos senoji bažnytinė slavų ir lotynų kalbos. Čekijos karūnos žemėms patekus Austrijos įtakon, visi bajorai ir dauguma miestiečių ir valstiečių buvo germanizuota. XIX a. pradžioje keli čekų mokslininkai bandė atnaujinti čekų kalbą. Šios naujosios čekų kalbos gramatika sukurta Biblijos vertimo iš XIV a. pagrindu, dėl to šiuolaikinėje čekų kalboje egzistuoja stipri diglosija (tariama kitaip nei rašoma, ypač galūnės ir kai kurios balsės). Ši situacija panaši į diglosiją Šveicarijoje.
Nuorodos
Vikiteka
|
---|
| Rytų slavų kalbos | |
---|
| Vakarų slavų kalbos | |
---|
| Pietų slavų kalbos | |
---|
| Mirusios slavų kalbos | |
---|
| Dirbtinės slavų kalbos | |
---|
|
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 31 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Čekų kalba“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Kotisch, Knutux, YurikBot, E rulez, Spl908455. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5003-30=4973 wiki spaudos ženklai).