Šeštokai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šeštokai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
   H-Sestokai.jpg   
Šeštokai railway station.jpg
Šeštokų geležinkelio stotis

Šeštokai
Koordinatės:54°21′29″N 23°26′38″E / 54.358°N 23.444°E / 54.358; 23.444 (Šeštokai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija: Šeštokų seniūnija
Gyventojų: 516 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Šeštokaĩ
Kilmininkas: Šeštokų̃
Naudininkas: Šeštokáms
Galininkas: Šeštokùs
Įnagininkas: Šeštokaĩs
Vietininkas: Šeštokuosè


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠeštokaiVikiteka

Šeštokai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 15 km į nuo Lazdijų, 2 km piečiau kelio  131  AlytusSimnasKalvarija, netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia, pastatyta 1924 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Šeštokų vidurinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Šeštokų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-67067)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina 1435 (europiniai geležinkeliai) milimetrų ir 1520 (sovietiniai geležinkeliai) milimetrų pločio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių ES šalių.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Šeštokai

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Naujiena – 5 km
KALVARIJA – 15 km
SIMNAS – 15 km
Krosna – 8 km
Blank-50px.png
Jukneliškė – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Biruta - 3 km
Rudamina – 9 km
LAZDIJAI – 15 km
Naujoji Kirsna – 4 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šeštokai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Šeštokai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

XVI a. 2-ojoje pusėje A. Sasinas gavo teisę Šeštokinės skynime kirsti mišką ir įkurti sodybą. XIX a. 1-ojoje pusėje buvo Šeštokų kaimas ir palivarkas.

XIX a. pabaigoje nutiestas Varėnos-Suvalkų geležinkelis, 1898 m. pastatyta geležinkelio stotis. Iki XX a. tarpukario buvo Šeštokų dvaras. 1920 m. lenkams okupavus Vilniją, Varėnos–Suvalkų geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už demarkacinės linijos. Dėl to 19211923 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos–Suvalkų ruožą.

XX a. tarpukariu miestelyje dirbo privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos.

Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė, greta įkurta Birutės (Birutos) gyvenvietė.

2002 m. patvirtintas Šeštokų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia ? Marijampolės apskritis
19481950 m. Krosnos valsčius Kalvarijos apskritis
19501959 m. Šeštokų apylinkės centras Simno rajonas
19591995 m. Lazdijų rajonas
1995 Šeštokų seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

XVI a. 2-ojoje pusėje vietovė minima kaip Šeštokinė, maždaug iki 1920 m. miestelis buvo žinomas kaip Šeštakavas.[5]

Yra daug legendų, aiškinančių miestelio vardo kilmę.

  • Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai.
  • Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai).
  • Šeštokai taip galėjo būti pavadinti dėl to, kad buvo šeštoji stambesnė geležinkelio stotelė nuo Alytaus.

Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali.

  • Pasak ponios Stefos Gurevičienės (1924–), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde.
  • Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs), toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
347 409 973 856 868
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m. -
759 755 686 516 -

Žymūs žmonės

  • Antanas Milukas, kunigas, kilęs iš Šeštokų. Miestelyje yra jo bareljefas (autoriai L. ir G. Žukliai).

Šaltiniai

  • Šeštokai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 949 psl.
  • Šeštokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. - 98 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Šeštokai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 173 psl.
  • Šeštokai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 384 psl.
  • Šeštokai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 191 psl.
  • Šeštokai XX amžiuje: kraštas ir žmonės: mokslinė monografija (sud. Juozas Vytautas Uzdila) – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. – 313 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-045-6

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 94% (+5750-502=5248 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 16% (+1010-184=826 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+69-0=69 wiki spaudos ženklai).