Šeštokai
- Kitos reikšmės – Šeštokai (reikšmės).
Šeštokai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Šeštokų geležinkelio stotis | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Lazdijų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Šeštokų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 516 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | ŠeštokaiVikiteka |
Šeštokai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 15 km į nuo Lazdijų, 2 km piečiau kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija, netoli sienos su Lenkija. Seniūnijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Medinė Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia, pastatyta 1924 m. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Šeštokų vidurinė mokykla |
Šeštokų biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-67067) |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Šeštokuose yra geležinkelio stotis, kurioje susieina 1435 (europiniai geležinkeliai) milimetrų ir 1520 (sovietiniai geležinkeliai) milimetrų pločio vėžės, todėl miestelis yra svarbus tranzitinis taškas tarp Baltijos valstybių ir į vakarus esančių ES šalių.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Naujiena – 5 km KALVARIJA – 15 km |
SIMNAS – 15 km Krosna – 8 km |
||||||||||
Jukneliškė – 2 km |
|
Biruta - 3 km | |||||||||
Rudamina – 9 km LAZDIJAI – 15 km |
Naujoji Kirsna – 4 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Šeštokai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
XVI a. 2-ojoje pusėje A. Sasinas gavo teisę Šeštokinės skynime kirsti mišką ir įkurti sodybą. XIX a. 1-ojoje pusėje buvo Šeštokų kaimas ir palivarkas.
XIX a. pabaigoje nutiestas Varėnos-Suvalkų geležinkelis, 1898 m. pastatyta geležinkelio stotis. Iki XX a. tarpukario buvo Šeštokų dvaras. 1920 m. lenkams okupavus Vilniją, Varėnos–Suvalkų geležinkelis nebeteko reikšmės, kadangi jo dalis buvo už demarkacinės linijos. Dėl to 1921–1923 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis, prijungęs Varėnos–Suvalkų ruožą.
XX a. tarpukariu miestelyje dirbo privatus medicinos gydytojas, buvo vaistinė, paštas, pradinė mokykla, pieninė, kelios krautuvės, veikė kooperatyvas „Dzūkija“ (vėliau „Ąžuolas“), smulkaus kredito, žemės ūkio draugijos.
Sovietmečiu buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio centrinė gyvenvietė, greta įkurta Birutės (Birutos) gyvenvietė.
2002 m. patvirtintas Šeštokų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XX a. pradžia | ? | Marijampolės apskritis |
1948–1950 m. | Krosnos valsčius | Kalvarijos apskritis |
1950–1959 m. | Šeštokų apylinkės centras | Simno rajonas |
1959–1995 m. | Lazdijų rajonas | |
1995– | Šeštokų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
XVI a. 2-ojoje pusėje vietovė minima kaip Šeštokinė, maždaug iki 1920 m. miestelis buvo žinomas kaip Šeštakavas.[5]
Yra daug legendų, aiškinančių miestelio vardo kilmę.
- Į Šeštokų žemes buvo galima patekti tik per klampias pelkes, todėl dvaro kumečiams buvo pasiūlyta persikelti į šias žemes ir ten įsikurti. Atsiradę tik šeši kumečiai, panorę ten gyventi. Taip esą atsiradęs kaimo pavadinimas – Šeštokai.
- Senesni miestelio gyventojai pasakoja ir tokią legendą, jog esą senais laikais Samanyne (taip vadinama šalia miestelio esanti pieva, prieš melioraciją buvusi pelkė) kovėsi lietuviai ir kryžiuočiai. Vienas kryžiuotis smigdamas į pelkę sušuko: „Šešta kovo!“. Nuo to laiko ir likę Šeštakavas (Šeštokai).
- Šeštokai taip galėjo būti pavadinti dėl to, kad buvo šeštoji stambesnė geležinkelio stotelė nuo Alytaus.
Keletas Šeštokų miestelio gyventojų pasakoja ir padavimus, pagal kuriuos esą ir kilo pavadinimas. Galbūt šie pasakojimai istoriškai tiksliai ir nepaaiškina miestelio vardo kilmės, tačiau miestelio gyventojų kūryba yra autentiška ir unikali.
- Pasak ponios Stefos Gurevičienės (1924–), kartą vykęs mūšis, kur dabar yra Šeštokų miestelis. Vienai armijai vadovavo karvedys, kurio pavardė buvo Šeštokas. Mūšio metu jis žuvo. Kareiviai nenorėdami, kad jis būtų užmirštas, prašė žmonių kaimą pavadinti vado pavarde.
- Pasak Juozo Adomaičio (jau miręs), toje vietoje, kur dabar yra Šeštokai, anksčiau buvo dvaras. Jame gyveno ponas pavarde Šeštokas. Jis buvo žiaurus ir labai skriaudė savo darbininkus, todėl žmonės jį prakeikė: „Kad jis prasmegtų skradžiai žemę!“ Trenkė perkūnas ir visas dvaras drauge su ponu sudegė. Nuo to laiko ši vietovė vadinama Šeštokais.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | ||||||
1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
347 | 409 | 973 | 856 | 868 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
759 | 755 | 686 | 516 | - | ||
|
Žymūs žmonės
- Antanas Milukas, kunigas, kilęs iš Šeštokų. Miestelyje yra jo bareljefas (autoriai L. ir G. Žukliai).
Šaltiniai
- Šeštokai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 949 psl.
- Šeštokai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. - 98 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Šeštokai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 173 psl.
- Šeštokai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 384 psl.
- Šeštokai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 191 psl.
- Šeštokai XX amžiuje: kraštas ir žmonės: mokslinė monografija (sud. Juozas Vytautas Uzdila) – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. – 313 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-045-6
|