Šešupė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Šešupė
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Šešupė ties Kudirkos Naumiesčiu
Ilgis 300,2 km
Nuolydis 64 cm/km
Baseino plotas 6104,8 (Lietuvoje 4899) km²
Vidutinis debitas 34,2 m³/s
Ištakos Šešupka
Žiotys Nemunas
Šalys Lenkija, Lietuva, Rusija
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠešupėVikiteka

Šešupė (lenk. Szeszupa, vok. Scheschuppe arba Ostfluss, rus. Шешупе) – upė, tekanti Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorija; kairysis Nemuno intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 15010001.

Pavadinimo kilmė

Šešupė Lietuvos žemėlapyje

Šešupės vardo kilmė yra neaiški, nors versijų sukurta bent keletas:[1]

  • vardas siejamas su skaičiumi šeši: liaudies etimologija teigia, kad upę sudarą 6 intakai – Kirsna, Dovinė, Pilvė, Višakis, Nova, Siesartis;
  • galbūt anksčiau ji vadinosi Šeškupe – tokiu atveju ją galima būtų sieti su gyvūnu šeškas, mat tokių pavadinimų Lietuvoje esama (pavyzdžiui, Šeškinė, Šeškupis);
  • Lietuvoje nemažai vandenvardžių, prasidedančių Šeš-, kurį galima sieti su žodžiu šešėlis, o pastarąjį – su sanskrito žodžiu šiširas („vėsus metų laikas nuo sausio vidurio iki kovo vidurio“) ar net žodžiu šaltas;
  • Vytautas Mažiulis pasiūlė upėvardį sieti su baltų žodžiu kaśā („šviesuma, mirgėjimas“).

Tėkmė

Šešupė ties Pilviškiais

Upės ištakos į pietvakarius nuo Šešupėlės kaimo, miškelyje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų, šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumose. Ištakų altitudė 198 m. Pradžioje teka giliu senslėniu į šiaurės rytus aukštumomis per Lenkiją (28,8 km), prateka Gulbino, Okraglės, Pšechodnės, Pobondzių ir porą smulkesnių ežerų, toliau 157,9 km teka per Lietuvą: pradžioje teka į šiaurės rytus Kalvarijos savivaldybės teritorija, nuo Želsvos (Marijampolės savivaldybė) vingiuoja į šiaurę, nuo Gavaltuvos pasuka į vakarus ir teka daugiausia Vilkaviškio ir Šakių rajonų riba. Už Kudirkos Naumiesčio pasuka į šiaurės vakarus, 52 km sudaro Lietuvos (Šakių raj.) – Rusijos (Kaliningrado sr.) sieną. Nuo santakos su Jotija iki pat žiočių teka Rusijos teritorija (61,5 km). Įteka į Nemuną 87 km nuo jo žiočių, į rytus nuo Ragainės, ties Lugovojės kaimu. Įtekėjimo altitudė 6,5 m.

Upės slėnis 0,3-0,7 km pločio, negilus. Vagos plotis aukštupyje ~20 m, toliau – 25–40 m. Būdingas vagos gylis – 1,5 m.

Baseinas

Šešupės baseinas užima 6104,8 km² plotą (Lietuvai jo tenka 4899 km²). Upės baseinas apima beveik visą Užnemunės žemumą, vakarinę Sūduvos aukštumos pusę. Dešinioji vidurupio baseino dalis ežeringa (priklauso Žuvintas, Dusia, Amalvas, Žaltytis). Dešiniojoje baseino pusėje gausu pelkių ir miškų, tačiau kairioji pusė sausa ir nemiškinga.

Intakai

Kairieji: Jačnuvka, Potopka, Vygra, Graužė, Vyžupis, Menkupių upelis, Burčiokinė, Sūduonia, Uosupelis, Gausbalė, Š - 7, Ašmonų upelis, Piliakalnio upelis, Žvirgždė, Rausvė, Š - 5, Mergupis, Gulbinas, Alksnė, Skriaudupis, Šaltupis, Juodupė, Širvinta, Polevaja, Alksnupė (Staraja), Balupė (Čiornaja).

Dešinieji: Šelmenta, Šarkyčia, Š - 10, Kirsna, Želsvelė, Ūdrupis, Dovinė, Jevonis, Laikštė, Juodupė, Sasna, Kuzupelis, Š - 6, Skriaudupis, Š - 4, Pilvė, Višakis, Vandupė, Alnupis, Stoškupis, Milupė, Nenupė, Mergupis, Nova, Aukspirta, Blusupis, Siesartis, Slavika, Dervas, Tūtupis, Gedupis, Jotija, Prūdupis.

Hidrologija

Šešupė nevandeninga, sausomis vasaromis ir žiemą smarkiai nusenka, pavasarį patvinsta, išsilieja iš krantų. Upės vaga mažai įsigraužusi į nelaidžią molingą dirvą, didesnėje baseino dalyje miškų ir ežerų nedaug, todėl po liūčių dažnai kyla poplūdžiai. Srovės greitis 0,2-0,3 m/s.

Šešupės žemupyje (ties Dolgojė) metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 45 % vandens, vasarą 10 %, rudenį 18 %, žiemą 27 %. Metinė vandens lygio svyravimo amplitudė: ties Kalvarija 2,5 m, ties Marijampole 3,8 m, ties Kudirkos Naumiesčiu 7,0 m.

Debitas, m³/s ties Kalvarija ties Marijampole ties Kudirkos
Naumiesčiu
ties Dolgojė
Vidutinis 2,92 8,81 17,9 32,0
Maksimalus 39,2 166 267 679
Minimalus 0,18 ? 0,047 ?
Šešupė ties Krasnoznamensku

Šešupė paprastai užšąla gruodžio pabaigoje, ledus laužia tarp kovo ir balandžio vidurio. Išbūna užšalusi vidutiniškai 75 d. Didžiausias Šešupės ledo storis užfiksuotas 1954 m. (102 m, Kalvarijoje) bei 1947 m. (68 cm Marijampolėje ir 58 cm K. Naumiestyje). Ilgiausiai buvo užšalusi 1941 m. (147 dienas)[2].

Šešupė užtvenkta 8 vietose, sudaryti tvenkiniai:

Ties Lenkijos-Lietuvos pasieniu Šešupė yra antra pagal švarumą Lietuvos upė (2006 m.; I kokybės klasė). Vandens matavimo stotys veikia Liubave ir Kudirkos Naumiestyje[3].

Reikšmė

Nuo XV a. Šešupė su savo intakais Širvinta ir Liepona sudaro vieną stabiliausių sienų Europoje – iš pradžių tarp Teutonų ordino vakaruose ir LDK rytuose, vėliau – tarp Prūsijos bei Vokietijos ir Rusijos imperijos, dabar tarp Rusijos ir Lietuvos.

Vokiškai upė vadinta Scheschupe, tačiau nacionalsocialistams pradėjus pervadinti Rytprūsių vietovardžius šis pavadinimas kaip ir daugelis kitų, turėjusių lietuviškas, prūsiškas ar mozūriškas-lenkiškas šaknis, neįtiko ir 1938 m. Šešupė buvo pervadinta į Ostfluss.

Didesnės gyvenvietės, įsikūrusios prie Šešupės: Rutka Tartakas (Lenkija); Liubavas, Kalvarija, Bukta, Liudvinavas, Netičkampis, Kumelionys, Marijampolė, Mokolai, Puskelniai, Antanavas, Pilviškiai, Kudirkos Naumiestis, Slavikai (Lietuva); Smolenskojė, Krasnoznamenskas (Rusija).

Nuorodos

  1. Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 335.
  2. Šešupė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 174 psl.
  3. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 81% (+7741-0=7741 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 14% (+1296-0=1296 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 5% (+481-17=464 wiki spaudos ženklai).