Šiaulių valstybinė gimnazija
| Šiaulių valstybinė gimnazija Šiaulių valdžios berniukų gimnazija | |
 | |
| Gyvenvietė: | Šiauliai |
| Įkurta: | 1851 m. m. |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | |
Šiaulių valstybinė gimnazija – viena seniausių Lietuvos gimnazijų, pradėjusi veikti 1825 m. Svisločiuje (dab. Baltarusija), 1851 m. perkelta į Šiaulius, nuo 1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių vyrų gimnazija (rus. Шавельская мужская гiмназия), nuo 1920 m. – Šiaulių valstybinė gimnazija, nuo 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnazija, nuo 1946 m. – Šiaulių Juliaus Janonio vidurinė mokykla, nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.
Istorija
<sgallery> Vaizdas:Siauliu gimnazija1910.jpg|Gimnazijos pastatas 1910 m. Vaizdas:1935ŠJJG224852 314541861989890 126656jb25 n.jpg|Gimnazijos pastatas 1935 m. Vaizdas:1953ŠJJG10385 314541875323222 405102699 n.jpg|Juliaus Janonio vidurinės mokyklos pastatas 1953 m. Vaizdas:Siaulgimnazij.jpg|Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos fasadas Vaizdas:JJanoniogimnazijospanorama.jpg||Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos panorama Vaizdas:Šiauliųgimnazijos muziejus2.JPG|Juliaus Janonio gimnazijos muziejus </sgallery> Pirmojo pasaulinio karo metais Šiaulių vyrų gimnazija išblaškyta po Rusiją. Dalis mokinių perkelta į Tulą, dalis – į Voronežą, vėliau – į Tarusą (Kalugos gubernija). 1914 m. Šiauliuose pradeda veikti lietuviška gimnazija. Ji iš pradžių kūrėsi sunkiai: nebuvo patalpų, trūko mokytojų, vadovėlių ir kt. Nuo 1920 m. gimnazija suvalstybinta ir pavadinta Šiaulių valstybine gimnazija.
1928 m. atsiskyrus mergaitėms, gimnazija pavadinta Šiaulių valdžios berniukų gimnazija.
1940 m. TSRS okupavus Lietuvą ir hitlerinės okupacijos metais gimnazija egzistavo gana sunkiai – neteko patalpų, išblaškyti mokytojai ir mokiniai, buvo diktuojamos mokymo bei auklėjimo kryptys ir pan.
Po Antrojo pasaulinio karo gimnazija perorganizuota į vidurinę ir nuo 1946 m. pavadinta Šiaulių Juliaus Janonio vidurinė mokykla. [1]
Veikla
Gimnazijoje veikė klasikinės, realinės ir komercinės klasės. Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais susikūrė lietuviškos gimnazijos tradicijos, dirbo žymūs pedagogai, gimnaziją baigė vėliau žinomi Lietuvos mokslo, meno ir kultūros darbuotojai.
Mokytojai
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu gimnazijoje dirbo žinomi pedagogai: matematikas Jonas Murka, filosofas Jonas Šliūpas, poetai Stasys Anglickis, Petronėlė Orintaitė, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, dailininkai Irinarchas Ananjevas, Teofilis Petraitis, skulptorius Petras Aleksandravičius, literatai Viktoras Katilius, Mečislovas Vasiliauskas, Jonas Trečiokas, Jonas Adomaitis, Jaroslavas Rimkus, Vaclovas Rubaževičius, Adolfas Raulinaitis, Vladas Markauskas, Antanas Krausas, Stanislovas Jurevičius, Anatolijus Herlitas ir kiti. [2] Plačiau: Šiaulių gimnazijos mokytojai.
Šaltiniai
- ↑ Jonas Krivickas. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija. – Kaunas: Šviesa, 1991.
- ↑ Jonas Krivickas. Žymesni mokytojai ir mokiniai, enciklopedinis žinynas. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.