Švedai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Švedai (Vilnius).
Švedai
Heliga BirgittaAnders CelsiusCarl LinnaeusAlfred Nobel
Selma LagerlöfDag HammarskjöldGreta GarboAstrida Lindgren
Ingmar BergmanBjörn UlvaeusCarl SandburgAnnika Sörenstam
Gyventojų skaičius 14 000 000
Populiacija šalyse Flag of Sweden.svg Švedija:
   7 712 376 (2010 m.)[1]

Flag of Finland.svg Suomija:
   280 000 [2]
Ispanija Ispanija:
  65 000[3]
Flag of the United States.svg JAV:
   56 324[4]
Norvegija Norvegija:
   28 730[5]
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė:
   22 525[6]
Brazilija Brazilija:
  23 048
Danija Danija:
   21 000[7]
Prancūzija Prancūzija:
   16 000[8]
Vokietija Vokietija:
   9 500[6]
Flag of Australia.svg Australija:
   8 170[9]
Vaizdas:Flag of Canada.svg Kanada:
   7 000[10]
Italija Italija:
  6000
Meksika Meksika:
  425
Estija Estija:
   300[11]

Kalba (-os) švedų
Religijos liuteronybė
Giminingos etninės grupės norvegai, danai, islandai, fareriečiai ir kitos germanų tautos

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba. Gyvena Švedijoje (8 mln. žmonių), kur sudaro 90,8 % gyventojų, taip pat (JAV, Kanadoje, Suomijoje, Australijoje) ~ 1,7 mln. žmonių. Tikinčiųjų dauguma – evangelikai liuteronai.

XIX-XX a. į JAV išvykusių švedų palikuonys šiais laikais praktiškai neturi jokių kalbinių ar kultūrinių ryšių su Švedija. Anksčiau į Estiją atsikėlę švedai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Švediją.

Istorija

II tūkstantmetyje pr. m. e. į dabartinės Švedijos teritoriją įsiveržė gyvulių augintojų gentys (spėjama, kad indoeuropiečiai). Jos pavergė vietos gyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svionai ir gautai. I tūkstantmečio viduryje įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia, ėmė kurtis didesni gentiniai junginiai.

VIIIXI a. švedų vikingai (normanai) rengė prekybinius žygius į Rusią, Pabaltijį (ypač Kuršą), Bizantiją, arabų Kalifatą, puolė bulgarus ir chazarus, tuos kraštus plėšė, kai kada su jais prekiavo.

X a. pradėjo kurtis centralizuota valstybė. Nuo XI a. plito krikščionybė.

Iš I tūkstantmetyje Skandinavijoje gyvenusių šiaurės germanų (svionų, gautų ir kitų) genčių IXXI a. susidarė švedų etninė grupė. Bendras šių genčių politinis ir kultūrinis centras buvo Upsala. XVIIXVIII a. konsolidavosi švedų nacija.

Švedų kaimo gyventojai gyvena vienkiemiais; yra kupetinių ir gatvinių kaimų. Paplitę amatai: keramika, meninis medžio, odos ir kaulo apdirbimas, audimas, nėrimas.

Gausi švedų senoji tautosaka – herojinės, mitinės, istorinės pasakos, legendos ir baladės.

Skanai

Pietinėje Švedijos dalyje, Skanijos provincijoje, gyvena stiprų savą identitetą (neretai laikantys save atskira tauta) turintys skanai, laikomi švedų pogrupiu. Jie kalba skanų tarme, kuri yra įtakota ilgą laiką trukusio danų kalbos poveikio.

Suomijos švedai

Suomijoje švedai sudaro 5,6 % gyventojų. Didelė jų dalis nelaiko savęs švedų tautos ar švedų kultūros dalimi.[12]

Nuoroda

Švedų nacionalinis charakteris (angl.)


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7924-0=7924 wiki spaudos ženklai).