Ūla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ūla
Ūlos kranto skardis
Ūlos kranto skardis
Ilgis 78,9 km
Nuolydis 55 cm/km
Baseino plotas 752,9 km²
Vidutinis debitas 5,58 m³/s
Ištakos Gardino sritis, Pelesos apylinkės
Žiotys Merkys
Šalys Baltarusija, Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ŪlaVikiteka
Ūla nuo šlaito prie „Ūlos akies“
„Ūlos akies“ versmė
Zervynos, gatvinis kaimas prie Ūlos: nendrių stogo fragmentas

Ūla arba Ūla-Pelesa – upė Baltarusijoje ir Lietuvoje, Varėnos rajone; tekanti per rytinį Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) pakraštį, Merkio kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 11010550. Ilgis 78,9 km; Baltarusijoje teka 9,4 km, Lietuvos-Baltarusijos siena - 1,8 km, 67,7 km - Lietuvoje. Upė teka šiaurės vakarų kryptimi.

Ištakos yra Baltarusijoje, 6 km į vakarus nuo Pelesos. Ištakų altitudė 129 m. Baltarusijoje teka dirbamais laukais ir pievomis. Lietuvoje aukštupyje irgi teka dirbamais laukais, toliau per Dainavos girią ir ten esančius kaimus – Dubičius, Karaviškes, Krokšlį, Rudnią, Kašėtas, Pauosupę, Zervynas, Mančiagirę, Žiūrus, Paūlius, o už jų įteka į Merkį. Gausu skardžių, kilpų, atodangų. Upėn suvirsta nemažai medžių. Nuo Dubičių iki Krokšlio teka kanalu. Netoli Rudnios prateka Ūlos ežerą (hidrologai nesutaria, prateka upė pro ežerą ar aplenkia jį). Už Zervynų upė veržiasi per supustytą kopų ruožą. Plaukiant link Žiūrų, kairiajame krante atsiveria Ūlos akis. Kiek žemiau Paūlių kaimo Ūla įteka į Merkį 22,9 km nuo jo žiočių, 10 km į rytus nuo Merkinės. Įtekėjimo altitudė 85,6 m.

Slėnis

Žemiau Pauosupės beveik visą Ūlos slėnio plotą užima durpėta salpa, su slėnio pakraščiuose trykštančiais šaltiniais. Nuo Zervynų Ūla kerta kopų ruožą ir iki Mančiagirės teka siauru slėniu su aukštais, nuolat yrančiais skardžiais. Vaizdingos atodangos atsidengia ir toliau: ties Žiūrais, Trakiškiais. Čia kunkuliuoja ir unikalus „Ūlos akies“ šaltinio ežerėlis. Nors slėnis toliau kiek praplatėja, vis dar išlieka aiškios terasos ir salpa. Žemupyje upė pasiekia moreninį pagrindą ir čia Ūlos dugne gausu akmenų.

Ties Rudnios kaimu upė užtvenkta, sudarytas Rudnios tvenkinys.

Ūla teka pro Gudų girioje pasislėpusius etnografinius dzūkų kaimus: Zervynas, Mančiagirę, Žiūrus, Trakiškius ir Paūlius. Ūlos slėnyje nemažai ir akmens amžiaus stovyklaviečių.

Saugomi objektai ir gamta

Ūlos draustinis apima visą DNP teritorijoje esantį Ūlos upės slėnį. Ūlos pakrantes pamėgo spalvingasis tulžys, gyvena žalvarnis, lėlys, ligutė, tetervinas. Pavasarį šilai pasipuošia mėlynomis vėjalandės šilagėlės taurėmis, vėliau žydi smiltyninis laibenis, Gorskio pūtelis, geltonus graižus kelia kalninė arnika, žydi penkialapis dobilas, raudonuoja tamsialapis skiautalūpis. Kiti saugomi augalai: žvilgančioji riestūnė, plačialapė klumpaitė, pelkinė uolaskėlė, žvilgančioji riestūnė, plikažiedis linlapis. Ūlos upėje gyvena saugotinos upinės nėgės.

Gamtos paminklais paskelbti Trakiškių kalvagūbris dešiniajame Ūlos krante ir „Ūlos akies“ versmė. Saugomi ir Ūlos skardžiai tarp Zervynų ir Mančiagirės. Be to, saugomi 25 medžiai: Zervynų ąžuolas ir 24 drevėtos pušys arba drevės – senosios bitininkystės reliktai.

Ūlos kairiojo intako Pavilnio upelio aukštupyje yra Povilnio rezervatas (į pietryčius nuo Zervynų). Jame saugoma Povilnio upelio ištakos ir kanjoninio tipo slėnis, sufoziniai cirkai. Jame puikios gyvenimo sąlygos vandens ir miško paukščiams, savitos šaltinių sandaros su įvairiapuse samanų flora, eglynuose auga svogūninė dantažolė, virgininis varpenis, širdinė dviguonė ir kiti saugomi augalai.

Legendos

Pasakojama, kad Ūlos sužadėtinis buvęs pats iškiliausias Dzūkijos gražuolis Merkys.

Apie „Ūlos akį“ Juzė Pigagienė (g. 1912 m.) iš Žiūrų pasakojo taip: „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė…“

Turizmas

Ūla puikiai tinkanti vandens turizmui. Jos vanduo nuo gausių šaltinių šaltokas, tačiau kokia jos srovės jėga ir veržlumas, kilpų ir vingių gausumas. Plaukti ja gana įdomu ir sudėtinga: srauni tėkme, pilna posūkių, daugybė išvirtusių medžių.

Ūloje gausu kliūčių

Pavadinimo vartojimas

Spėjama, kad nuo upės pavadinimo kilęs ir Ūlos (žmogaus) vardas.

Upės pavadinimą panaudojo folkloro, dainų ir šokių kolektyvai, rankinio komanda, spaudos leidiniai, komercinės ir visuomeninės įmonės bei organizacijos.

Intakai

Šaltiniai


Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 87% (+5823-0=5823 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 13% (+861-17=844 wiki spaudos ženklai).