Žirmūnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Žirmūnai (Baltarusija).
Žirmūnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Zirmunai evening1.jpg

Žirmūnai
Koordinatės:54°43′26″N 25°18′22″E / 54.724°N 25.306°E / 54.724; 25.306 (Žirmūnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija: Žirmūnų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žirmū́nai
Kilmininkas: Žirmū́nų
Naudininkas: Žirmū́nams
Galininkas: Žirmū́nus
Įnagininkas: Žirmū́nais
Vietininkas: Žirmū́nuose
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽirmūnaiVikiteka

ŽirmūnaiVilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Žirmūnų seniūnija. Pagrindinė mikrorajono gatvė – Žirmūnų gatvė.

Žirmūnuose yra Vilniaus sporto rūmai, Šiaurės miestelio technologijų parkas. Žirmūnų teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai (iš šiaurės į pietus – Valakampių tiltas, Šilo tiltas, Žirmūnų tiltas ir Mindaugo tiltas, nutiestas 2003 metais). Yra autobusų parkas, Vidaus reikalų ministerijos rūmai, Tuskulėnų dvaras, Tuskulėnų rimties parkas su kolumbariumu – suformuotu pilkalniu ir koplytėle viduje, kur ilsisi daugiau kaip 740 aukų, 19441947 m. KGB sušaudytų ir šiame parke užkastų žmonių, palaikai.

Istorija

Kelionė garlaiviu Neries upe ties Žirmūnais

Dabartinių Žirmūnų pietinėje dalyje nuo XIV a. kūrėsi Vilniaus Žvejų priemiestis, kuriame buvo žydų kapinės, Vilniaus Šv. Marijos Teresės bažnyčia, vėliau įrengta Rusijos imperijos karinė tvirtovė. Dabartinių Žirmūnų rytinėje dalyje prie Neries XVI a. – XVII a. viduryje buvo karališkasis Derevnictvos dvaras (Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais), vėliau valdytas didikų; XVIII a. viduryje dalis dvaro atiteko Laterano kanauninkams, kurie vietovę pavadino Tuskulėnais.

Apie 1825 m. Vilniaus generalgubernatoriaus A. Rimskio‑Korsakovo užsakymu pastatyti dvaro rūmai. XIX a. viduryje jie buvo kultūros ir meno centras, po II pasaulinio karo atiteko Valstybės saugumo liaudies komisariatui-ministerijai (NKGB‑MGB), jų rūsiuose veikė NKVD kalėjimas. Nuo XIX a. dabartinių Žirmūnų centrinėje dalyje buvo Rusijos imperijos, po I pasaulinio karo – Lenkijos kariuomenės kareivinės (vyko karinės pratybos, paradai); po II pasaulinio karo įkurta SSRS Šiaurės Miestelio karinė bazė, veikusi iki 1992 m.

Žirmūnų rajono statybai buvo skirtas aukštas dešinysis Neries krantas priešais Antakalnį. Anuomet tai buvo 127 ha plotas. Jame 1962 m. pagal tuometinius miestų gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai (pirmąjį projektavo N. Chlomauskienė, antrąjį – Birutė Kasperavičienė, trečiąjį – L. Burneikienė; taip pat projektavo architektas Bronislovas Krūminis). Buvo numatyta rajoną užstatyti penkių, devynių ir dvylikos aukštų gyvenamaisiais namais pagal respublikai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.

Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi tik penkių aukštų namai ir tik vėliau aukštesni.

Už Žirmūnų gyvenamąjį rajoną jo autoriams – architektams B. Kasperavičienei, B. Krūminiui ir V. Zubrui bei statybininkams – 1968 m. buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Tai buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje masinės gyvenamosios statybos, tad ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas tokio rango premija, kuri labai pakėlė Lietuvos architektų prestižą.

Kultūra

Su šiuo gyvenamuoju rajonu susijęs 2010 m. vaidybinis pilnametražis kino filmasAnarchija Žirmūnuose“, sukurtas režisieriaus Sauliaus Drungos. Pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Žirmūnuose. Kino juostoje šmėžuoja šio mikrorajono sovietinės statybos daugiabučių blokai. Konkreti vieta nesunkiai atpažįstama ir iš aplinkos, ir iš arti parodomų troleibusų stotelių ženklų su rajono užrašu, kartkartėmis įterpiami šio rajono planai iš paukščio skrydžio.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žirmūnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Žirmūnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 88% (+4128-115=4013 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius ir redaktorius – 24% (+1106-444=662 wiki spaudos ženklai).