Žirmūnai
- Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Žirmūnai (Baltarusija).
Žirmūnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Žirmūnų seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | ŽirmūnaiVikiteka |
Žirmūnai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Žirmūnų seniūnija. Pagrindinė mikrorajono gatvė – Žirmūnų gatvė.
Žirmūnuose yra Vilniaus sporto rūmai, Šiaurės miestelio technologijų parkas. Žirmūnų teritorijoje per Nerį nutiesti 4 tiltai (iš šiaurės į pietus – Valakampių tiltas, Šilo tiltas, Žirmūnų tiltas ir Mindaugo tiltas, nutiestas 2003 metais). Yra autobusų parkas, Vidaus reikalų ministerijos rūmai, Tuskulėnų dvaras, Tuskulėnų rimties parkas su kolumbariumu – suformuotu pilkalniu ir koplytėle viduje, kur ilsisi daugiau kaip 740 aukų, 1944–1947 m. KGB sušaudytų ir šiame parke užkastų žmonių, palaikai.
Istorija
Dabartinių Žirmūnų pietinėje dalyje nuo XIV a. kūrėsi Vilniaus Žvejų priemiestis, kuriame buvo žydų kapinės, Vilniaus Šv. Marijos Teresės bažnyčia, vėliau įrengta Rusijos imperijos karinė tvirtovė. Dabartinių Žirmūnų rytinėje dalyje prie Neries XVI a. – XVII a. viduryje buvo karališkasis Derevnictvos dvaras (Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais), vėliau valdytas didikų; XVIII a. viduryje dalis dvaro atiteko Laterano kanauninkams, kurie vietovę pavadino Tuskulėnais.
Apie 1825 m. Vilniaus generalgubernatoriaus A. Rimskio‑Korsakovo užsakymu pastatyti dvaro rūmai. XIX a. viduryje jie buvo kultūros ir meno centras, po II pasaulinio karo atiteko Valstybės saugumo liaudies komisariatui-ministerijai (NKGB‑MGB), jų rūsiuose veikė NKVD kalėjimas. Nuo XIX a. dabartinių Žirmūnų centrinėje dalyje buvo Rusijos imperijos, po I pasaulinio karo – Lenkijos kariuomenės kareivinės (vyko karinės pratybos, paradai); po II pasaulinio karo įkurta SSRS Šiaurės Miestelio karinė bazė, veikusi iki 1992 m.
Žirmūnų rajono statybai buvo skirtas aukštas dešinysis Neries krantas priešais Antakalnį. Anuomet tai buvo 127 ha plotas. Jame 1962 m. pagal tuometinius miestų gyvenamosios teritorijos funkcinio organizavimo principus buvo suplanuoti trys mikrorajonai (pirmąjį projektavo N. Chlomauskienė, antrąjį – Birutė Kasperavičienė, trečiąjį – L. Burneikienė; taip pat projektavo architektas Bronislovas Krūminis). Buvo numatyta rajoną užstatyti penkių, devynių ir dvylikos aukštų gyvenamaisiais namais pagal respublikai iš dalies pritaikytus sąjunginius tipinius projektus.
Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi tik penkių aukštų namai ir tik vėliau aukštesni.
Už Žirmūnų gyvenamąjį rajoną jo autoriams – architektams B. Kasperavičienei, B. Krūminiui ir V. Zubrui bei statybininkams – 1968 m. buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Tai buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje masinės gyvenamosios statybos, tad ir urbanistinės architektūrinės minties įvertinimas tokio rango premija, kuri labai pakėlė Lietuvos architektų prestižą.
Kultūra
Su šiuo gyvenamuoju rajonu susijęs 2010 m. vaidybinis pilnametražis kino filmas „Anarchija Žirmūnuose“, sukurtas režisieriaus Sauliaus Drungos. Pagrindiniai herojai gyvena arba lankosi Žirmūnuose. Kino juostoje šmėžuoja šio mikrorajono sovietinės statybos daugiabučių blokai. Konkreti vieta nesunkiai atpažįstama ir iš aplinkos, ir iš arti parodomų troleibusų stotelių ženklų su rajono užrašu, kartkartėmis įterpiami šio rajono planai iš paukščio skrydžio.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Žirmūnai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- Žirmūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXV (Venk–Žvo). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. - 787 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Žirmūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 681 psl.
- Žirmūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 536 psl.
- Žirmūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 924 psl.
- Žirmūnų gatvės bei šių gatvių pastatai su nuotraukomis ir informacija apie juos
|