Ąžuolyno miškas
Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – miškas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų, Dūkštos dešiniajame krante, didžiausia ąžuolų giria Lietuvoje. Per pietinę dalį eina plentas Vievis–Maišiagala.
Medynas
Miško plotas 350 ha, mišku apaugę 291 ha. Valstybinės reikšmės miško 320 ha; priklauso Vilniaus miškų urėdijai, Dūkštų girininkijai. 12% miško – rezervatinis, 75% – ekosistemų apsaugos ir rekreacinis, 13% – ūkinis. Paviršius lygus.
Augavietės labai derlingos, laikinai užmirkusios, normalaus drėgnumo ir šlaitinės.
Kultūrinės kilmės medynų 17 %, ąžuolynų 60 %, eglynų 12 %, beržynų 9 %, drebulynų 8 %, pušynų 5%, juodalksnynų 3 %, uosynų 2 %, baltalksnynų 1 %.
Ąžuolynų vidutinis amžius 147 m., bonitetas 11,6 m., skalsumas 0,60, tūris 200 m³/ha.
Jaunuolynai sudaro 9 %, pusamžiai medynai 23 %, pribręstantys 12 %, brandūs 44 %.
Kasmet priauga 4 m³/ha. 75% medynų seni (apie 160 metų), savaiminės kilmės.
Vasarą ir rudenį miške susirenka didelės bandos šernų. [1]
Istorija
Dūkštų ąžuolyno pakraštyje yra akmuo su runomis, kurių iki šiol niekam nepavyko perskaityti. Spėjama, jog šie rašmenys, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietų randamos runos, buvo senovės lietuvių - sarmatų raštas, naudotas iki įsiveržiant į aisčių žemes krikščionims.
Galerija
Paminklas 1863 m. sukilėliams
Paparčio žiedo skulptūra
Praamžio skulptūra
Airėnų akmuo
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Brukas, Andrius Kuliešis. Ąžuolyno miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 400 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||