Ąžuolynas (Kaunas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Ąžuolyno parkas)
Ąžuolynas
Azuolynas 2006 06 18.jpg

Ąžuolynas
Koordinatės:54°54′00″N 23°56′20″E / 54.900°N 23.939°E / 54.900; 23.939 (Ąžuolynas (Kaunas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Žaliakalnio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ąžuolýnas
Kilmininkas: Ąžuolýno
Naudininkas: Ąžuolýnui
Galininkas: Ąžuolýną
Įnagininkas: Ąžuolýnu
Vietininkas: Ąžuolýne

ĄžuolynasKauno miesto teritorija ir parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje (apie 770 ąžuolų). Plotas 84,42 ha. Parko valdytojas Kauno miesto savivaldybė.

Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Zoologijos sodo, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, KTU, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai.

Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui ir poilsiui.

Istorija

Stumbras (skulpt. Dalia Matulaitė)
Ąžuolyno parkas rudenį

Kauno Ąžuolyno parkas – tai Nemuno ir Neries santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. Mediena naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir Garliavos. K. Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo Aukštųjų Šančių ąžuolyno riba.

Nuo 1922 m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos [2], sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. 1922 m. dviejose Ąžuolyno aikštėse ir Fredoje buvo žaidžiamos Lietuvos futbolo čempionato rungtynės, vėliau pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.[3] 1926 m. pradėjo veikti Kauno radijo stotis, 1930 m. įsikūrė miesto sodininkystė. 19351936 m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai (arch. Stasys Kudokas). 1938 m. dalis Girstupio slėnio atiduota Kauno zoologijos sodui, įrengta estrada dainų šventėms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytas sporto halės ir futbolo stadiono kompleksas, Kūno kultūros akademija.

„Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Čia gyveno poetai Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, kunigas ir poetas Antanas Šmulkštys-Paparonis, aktorė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, dirigentas Nikodemas Martinonis, architektas Stasys Kudokas, profesoriai Petras Avižonis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Juozas Tonkūnas, diplomatas Petras Klimas, Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys, Susisiekimo ministras Juozas Jankevičius, karininkai Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris. Namus projektavo žinomi architektai Bronius Elsbergas, Edmundas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kt.

Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Žaliakalnio Ąžuolynas nuo Aukštųjų Šančių dalies. 1955 m. architektas Vladimiras Zubovas parengė Ąžuolyno [4], 1966 m. – Dainų slėnio išplanavimo projektus. 1967 m. vienoje iš Girstupio slėnio įlankų įrengta Dainų slėnio vasaros estrada. Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogų aikštynas, šokių paviljonas, kurį nugriovus 1987 m. pastatyta Kauno viešoji biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka)[5]

Žmogaus šešėlio saulės laikrodis prie KTU rūmų

Sovietmečiu parką papuošė skulptūros: Dalios Matulaitės diplominis darbas „Stumbras“ (1969–1979 m., arch. A. Sasnauskas), Leono Striogos „Poilsis“, „Motina su vaiku“, „Gulinti mergina“, Dalios Palukaitienės „Suktinis“. 1993 m. liepos 17 d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje atidengtas paminklas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti (skulptorius J. Šlivinskas, inžinierius K. Linkus). 2004 m. vasario 12 d. šalia Kauno viešosios bibliotekos atidengtas armėnų architektūros paminklas – chačkaras. 2004 m. pastatytas „Ąžuolyno“ sporto centro kompleksas (architektas V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta). 2009 m. birželio 25 d. prie KTU rūmų įrengtas žmogaus šešėlio saulės laikrodis[6].

Teritorijoje yra keli Kauno tvirtovės objektai: UAB „Kauno vandenys” sklype išlikę tarpinio parako sandėlio fragmentai (1887 m.), Vytauto kalno šlaite – įtvirtinta betoninė komendanto slėptuvė (apie 1905 m.), Perkūno alėjos pradžioje – mūrinis automobilių garažas (1913 m.), įtvirtinta radijo stotis (1913–1915 m., tarpukariu pritaikyta Kauno radiofonui).[7]

1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 2006 m. gegužės 16 d. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.[8] 2008 m. rugpjūčio 6 d. Ąžuolyne, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono įrengtame lengvosios atletikos tolimųjų metimų sektoriuje, atidarytas golfo treniruočių aikštynas.[9]

Vytauto parkas

Tvirtovės komendanto blindažas parko šlaite

1871 m. Ąžuolyno vakarinėje dalyje įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. 1872 m. čia vyko caro Petro I-ojo gimimo 200 metų minėjimas, pastatytas medinis paviljonas, estrada, teniso aikštelės, sūpuoklės. Netrukus vieta praminta Petrovka, Petrovskaja gora. Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo Zubovo. 1930 m. pavadintas Vytauto parku.

Parkas užima 9 ha teritoriją. Nelygaus paviršiaus, vyrauja vingiuoti takai, įrengti laiptai į Laisvės alėją. 1959 m. pastatytas paminklas Vytautui Montvilai (skulpt. Kostas Narkevičius).[10]

A. Mickevičiaus slėnis

Girstupio slėnyje, dabar vadinamu Adomo Mickevičiaus vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, semdavosi jėgų kūrybai. 1823 m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo pasėdėti, iškalė inicialus „A. M.” ir metus „1823”. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šiuo metu šis akmuo, dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus vardu ir yra valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas.

Girstupio slėnis minimas poemose „Konradas Valenrodas“, „Gražina“, korespondencijoje. Poemoje „Gražina“ apie šį slėnį A. Mickevičius rašė:

Yra slėnis prie Kauno netoli,–
Undinės ten kas vasarą, kas šviesią,
Gėles ir veją žaliąją patiesia,
Atsigrožėt tuo slėniu negali…

(vertė Justinas Marcinkevičius) [11]

Gamtinė įvairovė

2001 m., vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, Ąžuolyne rasta 513 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 14 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, iš kurių pilkoji meleta ir baltnugaris genys įrašyti į Raudonąją knygą. 29 rūšių paukščiai įrašyti į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Taip pat aptikta 15 rūšių žinduolių, 6 rūšių varliagyviai ir ropliai.

Parke yra 34,4 ha ąžuolynų, 7,9 ha liepynų, 0,8 ha beržynų, 3,2 ha baltalksnynų ir 1,3 ha klevynų. Savaiminės kilmės medynų yra 37 ha, kultūrinės – 10,6 ha. Tarp ąžuolų vyrauja seni 100–320 metų medžiai, kurių kamieno skersmuo 100–160 cm. Liepų amžius 70–145 metai. 1982 m. Ąžuolyne buvo 1009 senieji ąžuolai, iš jų 81 % gyvybingų.

Greta vietinių medžių ir krūmųpaprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, karpotojo ir plaukuotojo beržų, paprastojo uosio, paprastosios eglės, trapiojo gluosnio, paprastosios pušies, grauželinės gudobelės, drebulės, paprastosios vinkšnos, paprastosios ievos ir paprastojo šermukšnio – pokario metais pasodinta introducentų: dygiosios eglės sidabrinė forma, vakarinė tuja, paprastasis kaštanas, didžialapė liepa, baltažiedis vikmedis, ailantalapis riešutmedis, paprastasis pūslenis, uosialapis bei ginalinis klevai, paprastojo klevo rutuliškoji forma, paprastojo uosio svyruoklinė forma, raudonasis ąžuolas ir daugelis kitų – iš viso 25 rūšys ir formos.


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Ąžuolynas (Kaunas) OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Ąžuolynas (Kaunas) TSRS topografiniame žemėlapyje[12][13].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Šaltiniai

  1. Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
  2. Algimantas Miškinis. 1921-1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra. Kauno istorijos metraštis. K.: VDU, 2000. - T. 3, 157-184 psl. ISBN 9955-530-01-4
  3. http://www.sportas.info/naujienos/12187-futbolininkams_draude_rukyti_aiksteje.html
  4. Antanas Tauras. Lietuvos TSR parkai. Vytauto parkas Kaune (1960 m. schema). V.: Mintis, 1966. - 18 psl.
  5. http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=album10
  6. http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?id=747
  7. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje // Laikinoji sostinė. 2008 m. balandžio 8 d., 5 psl. [1]
  8. http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=17381
  9. http://sportas.delfi.lt/national/article.php?id=17977793 Kauno Ąžuolyne – golfo treniruočių aikštynas
  10. Kęstutis Labanauskas. Ąžuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 586 psl.
  11. Aldona Ruseckaitė. Ar tebėra gražiausias pasaulyje slėnis? // Kauno diena. 1996 m. balandžio 20 d., 18 psl.
  12. Ąžuolynas (Kaunas) SSRS genštabas 1985–1990 m.
  13. Ąžuolynas (Kaunas) loadmap.net

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+34-0=34 wiki spaudos ženklai).