Čečėnijos respublika
| Čečėnijos respublika Чеченская республика Нохчийн Республика | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+4) | |||||||
| Valstybė: |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda: | Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda | ||||||
| Centras: | Groznas | ||||||
| Oficialios kalbos: | rusų kalba, čečėnų kalba | ||||||
| Prezidentas: | Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas | ||||||
| Vyriausybės pirmininkas: | Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas | ||||||
| Gyventojų: | 1 103 686 (2002 m.) (49) | ||||||
| Plotas: | 15300 km² (80) | ||||||
| - vandens %: | labai nedidelis % | ||||||
| Tankumas: | 72 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Čečėnijos respublikaVikiteka | ||||||
Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,1 mln. gyventojų (2005).
Istorija
Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Tarybų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš sovietinę valdžią ir už tai buvo skaudžiai nubausti: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Daugiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazachstano dykumas ir Sibirą. Prieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta Europos Parlamentas [1]. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Sovietų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino ir po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo likviduota. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. respublikoje labai greitai įsigalėjo anarchija, plėšikavimai, iki neregėto masto išaugo nusikalstamumas, prasidėjo skurdas, gyventojai visiškai neturėjo darbo, čečėnų kovotojų gretos augo dideliais tempais, buvo plėšiami likę rusų kariniai daliniai. Tik 1993 m. Rusijos prezidentas Jelcinas nusprendė nuginkluoti kovotojų būrius ir atstatyti regione federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 3 metus, Rusijai pasidavus spaudimui ir išvedus kariuomnenę iš Čečenijos 1996 m. iškarto įsigali banditizmas, žmonių grobimai ir žudymai, labai paplito įkaitų grobimas.
Ginkluotas konfliktas su Rusija
Gyventojai
Pagal 2004 m. duomenis, Čečėnijoje buvo ~1,1 mln. gyventojų. Pagal 2002 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 93,5 % populiacijos. Rusai sudarė 3,7 %, kumykai - 0,8 %, ingušai - 0,3 % gyventojų.
Miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 20 tūkst. gyventojų):
Šaltiniai
Nuorodos
| ||||||