Čelkanai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čelkanai
Gyventojų skaičius ~1200 (2002 m.)
Populiacija šalyse Rusijos vėliava Rusija – 1181 (2010 m.):
Altajaus Respublikos vėliava Altajaus Respublika – 1113
Altajaus krašto vėliava Altajaus kraštas – 10
Kalba (-os) rusų, čelkanų, pietų altajiečių
Religijos šamanizmas, burchanizmas, stačiatikybė
Giminingos etninės grupės kumandinai, tubalarai

Čelkanai (rus. челканцы) – Altajuje (Rusija) gyvenanti tauta.

Rusiškai čelkanai dar buvo vadinami rus. лебединцы. Čelkanai gyveno Lebedžio upės rajone.[1].

TSRS gyventojų surašymuose (išskyrus 1926 m.) čelkanai būdavo priskiriami altajiečiams. 2002 m. gyventojų surašyme čelkanai buvo registruojami kaip atskira tauta su savo kalba, o 2010 m. – kaip altajiečių subetnosas.
2000 m. kovo 24 d. nutarimu čelkanus Rusijos Federacijos vyriausybė priskyrė vietinėms mažosioms Rusijos Federacijos tautoms.

Gausumas ir paplitimas

Pagal 2002 m. surašymo duomenis:

Viso Viso
vyrų
Viso
moterų
Viso
miestuose
Vyrų
miestuose
Moterų
miestuose
Viso
kaimuose
Vyrų
kaimuose
Moterų
kaimuose
Rusijos Federacijoje 855 376 479 135 65 70 720 311 409
tame tarpe
Altajaus Respublikoje
830 364 466 113 56 57 717 308 409

Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis Rusijos Federacijoje gyveno 855 čelkanai, iš jų Altajaus respublikoje – 830 (daugiausia Turočiako rajone). Tuo tarpu Altajaus respublikos vyriausybės duomenimis 1997 m. Turočiako rajone gyveno 1689 čelkanai.

Čelkanų skaičius Altajaus respublikos gyvenvietėse 2002 m.:[2]

Pavadinimas Rusiškai Čelkanų
skaičius
kaimas Turočiakas Турочак 160
kaimas Bijka Бийка 122
kaimas Kurmač-Baigolas Курмач-Байгол 121
miestas Gorno Altaiskas Горно-Алтайск 109

Kalbos

Čelkanų kalba priskiriama šiaurės altajiečių kalboms (Altajaus kalbų šeimos tiurkų kalbų grupė) arba yra šiaurės altajiečių kalbos dialektas.[3]

Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis Altajaus respublikoje iš 830 čelkanų rusiškai moka 817 žmonių (98 %), čelkanų kalbą – 466 žm. (56 %), pietų altajiečių kalbą – 148 žm. (18 %)[4].

Nuorodos

  1. Аристов Н.А. Заметки об этническом составе тюркских племён и народностей и сведения об их численности. // Живая старина. 1896. Год шестой, вып. III–IV.
  2. http://std.gmcrosstata.ru/webapi/opendatabase?id=vpn2002_pert База микроданных Всероссийской переписи населения 2002 года
  3. Баскаков Н. А. Тюркские языки, М., 1960, 2006
  4. Перепись 2002. Т.04. Владение языками народами субъектов РФ



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3602-0=3602 wiki spaudos ženklai).