Mariai
Kitos reikšmės – Mariai (reikšmės).
| Mariai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~604 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija (Marijos Respublika, Tatarstanas, Baškortostanas, Udmurtija, Kirovo sritis)
|
| Kalba (-os) | marių |
| Religijos | stačiatikybė, pagonybė (Marla) |
| Giminingos etninės grupės | erziai, mokšai, meriai, muromai |
Mariai (Марий, Мары, Маре, Мӓрӹ) – finougrų tauta, nuo seno gyvenusi Volgos ir Kamos tarpupyje. Dabar susitelkę Rusijai priklausančios Marijos Respublikoje, taip pat jų yra Tatarstane, Baškortostane, kitose aplinkinėse srityse ir respublikose. Mariai seniau dar buvo žinomi kaip čeremisai (rus. черемисы, tot. Çirmeş). Populiacija – apie 604 tūkst. žmonių (2002 m.). Apie 60 % jų gyvena kaimiškose vietovėse.
Kalba finougrų šeimai priklausančia marių kalba, kurios skirtingi dialektai gerokai skiriasi.
Etninės subgrupės
Mariai skirstomi į tris grupes – pievų marius (gyvena Volgos kairiojoje pakrantėje), kalnų marius (gyvena dešiniojoje Volgos pakrantėje) ir rytų marius (gyvena Baškortostane). Taip pat yra negausi Kungūro marių bendruomenė, gyvenanti Permės krašte.
Istorija
| Volgos finų gentys Čeremisai черемисы | |
| Dabartinė teritorija | Marių Respublika |
| Kalba | Marių kalba |
| Gyvenvietės | |
 | |
Marių tautos ištakos – VIII–III a. pr. m. e. Ananinų kultūra. Iš jos tautos pradėjo formuotis I tūkstantmečio pirmojoje pusėje. Marių formavimosi regionas – dešiniakrantė Pavolgė tarp Suros ir Civilės žiočių, bei kairiakrantė Pavolgė kartu su Vetlugos žemupiu. Vėliau iš šio regiono mariai išsiplėtė į rytus ir pietus iki Viatkos ir Kazankos[1].
Čeremisai pirmą kartą minimi gotų istoriko Jordano VI a. Dabartinių marių protėviai V–VIII a. bendravo su gotais, vėliau chazarais ir Volgos bulgarais. XIII–XV a. marių žemės įėjo į Aukso Ordos ir Kazanės chanato sudėtį. Nuo 1552 m. priklauso Rusijai. 1936 m. sukurta Marijos Respublika, iš pradžių TSRS, o vėliau – Rusijos Federacijos sudėtyje.
Religija
Nors didesnė dalis marių priėmė krikščionių ortodoksų tikėjimą, tačiau bent trečdalis išpažįsta savo senąją religiją – Marla. Šiame tikėjime pabrėžiamas žmogaus santykis su gamta, kuri yra absoliutaus gėrio įsikūnijimas. Svarbiausia dievybė – Didysis Baltasis Dievas (Oš Kugu Jumo)[2].
Šaltiniai
- ↑ Этнология. Учебник. Для высших учебных заведений/Э. Г. Александренков, Л. Б. Заседателева, Ю. И. Зверева и др.-М.; Наука, 1994.
- ↑ http://www.mari-el.name/mtr.html
| Finų gentys ir žemės VII-XIII a. | 
|
|---|---|
| Suomija: Sumiai | Hemiai | Sakunta | Savo | Karelija: Korelai | Livikai | Liudikai Vepsai | Narova | Laplandija: Samiai | Ingrija: Ižorai | Vodai Estai: Sakala | Ugandi | Sarema | Lenema | Alempois | Nurmekund | Mohu | Vaiga | Harju | Jarva | Viruma | Revala Lyviai: Dauguvos | Turaida | Metsepolė | Idumėja | Ventava | Vanema Volgos finai: Burtasai | Muromai | Meriai | Čeremisai | Mordviai | Meščerai Permiai (Komiai, Komiai-permiečiai, Jodziakez) | Votiakai (Besermanai) | |
| ||||||