Čerkesai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
čerkesai
Sobranie cherkesskikh knyazey.PNG
Gyventojų skaičius ~ 3 000 000
Populiacija šalyse Turkijos vėliava Turkija: 2 000 000

Rusijos vėliava Rusija: 709 003
Sirijos vėliava Sirija: 100 000
Jordanijos vėliava Jordanija: 65 000
Vokietijos vėliava Vokietija: 40 528
Libijos vėliava Libija: 35 000
Irako vėliava Irakas: 30 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 9 000
Izraelio vėliava Izraelis: 4 000
Bulgarijos vėliava Bulgarija: 573
Nyderlandų vėliava Nyderlandai: 500

Kalba (-os) čerkesų tarmės, kabardinų, rusų, turkų, arabų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės abchazai, abazai

Čerkesai - tradicinis, bendras šiaurės vakarų Kaukaze gyvenančių autochtonų kalniečių genčių ar tautelių pavadinimas. Pavadinimas čerkesai naudojamas vakarų Europoje, Turkijoje, Izraelyje, arabų šalyse, naudotas ikirevoliucinėje Rusijoje. Įvardijimas čerkesai kaip bendras pavadinimas nenaudojamas dabartinėje Rusijoje ir kitose šalyse kur naudojama per Tarybų Sąjungą atėjusi terminija.

Tautinė čerkesų vėliava su 12 žvaigždžių simbolizuojančių 12 genčių

Plačiąja prasme prie čerkesų yra priskiriami ir kabardinai. Tokiu atveju skaičiuojama, kad yra 12 čerkesų genčių:

  • Abadzechai
  • Beslenėjai
  • Bžeduchai
  • Jegeruhajai
  • Hatukajai
  • Kabardinai
  • Memhegai
  • Natuhajai
  • Šapsugai
  • Temirgojai
  • Ubichai
  • Žanejai

Siaurąja prasme prie čerkesų kabardinai nepriskiriami. Senesniais laikais (iki XIX a.) prie čerkesų taip pat buvo priskiriami ir abchazai (kartu su abazais). Kartais, vėlgi klaidingai karačiajai buvo priskiriami prie čerkesų, tiurkų kalbose kara reiškia juodas, tad karačiajai reiškia juodieji čerkesai. XIX a. Rusijai užkariavus čerkesų gyvenamas teritorijas ir artimiau susipažinus įsigalėjo siauresnis požiūris. Taip atsitiko nes Rusija dar nuo XVI amžiaus turėjo ryšių su Kabarda, kuri buvo atskiras politinis vienetas, tuo tarpu likę čerkesai niekada valstybės nesukūrė.

Turinys

Įvardijimų painiava

Tradicinis įvardijimas yra čerkesai. Pavadinimas atėjo iš rusų kalbos - čerkesy (Черкесы). Į rusų kalbą pateko iš tiurkų kalbų žodžio çerkes. Į pastarąsias kalbas pateko iš osetinų kalbos žodžio cerges, t.y. erelis [1]. Vakarų Europoje čerkesai yra įvardijami iš italų kalbos kilusių vardu circassi: anglų kalboje - circassians, prancūzų kalboje circassienes ir t.t.

Apie 1930 metus Tarybų Sąjungoje vykdant sunkiai suvokiamą nacionalinę politiką: tradiciniai rusiški tautybių pavadinimai buvo keičiami į naujadarus - dažniausiai už pagrindą imant endonimus. Taip buvo kuriamos dirbtinės tautybės - čerkesai gyvenantys dabartinėje Adygėjos respublikoje buvo rusų kalboje pavadinti adygais arba adygėjais (Адыгейцы). Tuo tarpu dabartinėjė Karačiajų Čerkesijos respublikoje gyvenanti viena iš čerkesų genčių - beslenėjai gyvenantys pramaišiui su kabardinais prie Kubanės upės buvo palikti vadinti čerkesais (Черкесы), nors abiejų šių grupių bendrasis savivardis yra tas pats - adyge. Pavyzdžiui vykdant, 1926 metų surašymą Tarybų Sąjungoje tokia tautybė adygai išvis neužfiksuota, pačių čerkesų suskaičiuota 33 938 asmenys [2]. Kabardinai skaičiuoti atskirai. Šitokia pozicija, kad gyvena atskiros tautos: čerkesai, adygai, kabardinai tebenaudojama ir dabartinėje Rusijoje. Toks požiūris buvo naudojamas ir Lietuvos TSR [3].

Turkijoje, Izraelyje, Arabų šalyse kur gyvena absoliuti dauguma pasaulio čerkesų (iki 90%) visos 12 genčių suvokiamos ir vadinamos bendru pavadinimu - čerkesai.

Šiuo metu Rusijoje oficialiai čerkesai laikomi tik gyvenantys Karačiajų Čerkesijos respublikoje ar iš jos kilę. Tokiu atveju čerkesų suskaičiuojami 60 517 asmenys [4].

Buitis, kultūra

Nacionalinis vyrų apdaras – čerkesė, moterys dėvi ilgas raštuotas sukneles. Tradiciškai laikosi paprotinės teisės, kraujo keršto, labai gerbia senolius.

Šaltiniai

  1. Max Vasmer. Etimologičeskij slovar russkogo jazyka. T.4. Moskva: Progress, 1987. P 434
  2. http://demoscope.ru/weekly/ssp/ussr_nac_26.php
  3. Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija. Čerkesai. Vilnius: Mokslas, 1977. P. 483
  4. http://www.perepis2002.ru/ct/doc/TOM_04_01.xls

Literatūra

  • Шеншин Д.Ф. (2007). Что было, то было... (Документальная повесть). Воронеж, 2007. ISBN 5-89981-456-X.
  • „Самоназвание - адыге, иноназвание - черкес“ [1]


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.