Česlovas Kudaba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Česlovas Kudaba
Česlovas Kudaba (1934).jpg

Gimė 1934 m. liepos 24 d.
Kobylnikas, dab. Naročius, Baltarusija
Mirė 1993 m. vasario 19 d. (58 m.)

Veikla
geografas, gamtininkas, profesorius, politinis veikėjas, signataras
Partija 1959 m. TSKP

Alma mater 1959 m. Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai
Paminklinė lenta prof. Česlovui Kudabai ant VU Gamtos mokslų fakulteto centrinio korpuso

Česlovas Kudaba (1934 m. liepos 24 d. Kobylnikas, dab. Naročius, Baltarusija – 1993 m. vasario 19 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse) – geografas, gamtininkas, profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Moksleivio ir studijų metai

1940 m. šeima persikėlė į Vaiciekavą, Ignalinos r.

1942 m. pradėjo mokytis Tverečiaus progimnazijoje. Nuo 1950 m. mokslą tęsė Švenčionių pedagoginėje mokykloje.

1954 m. pradėjo geografijos studijas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Jau studijuodamas domėjosi ne vien geografija, bet ir kitais mokslais, ypač istorija, etnografija, sociologija, mokslo istorija, gamtinės aplinkos naudojimu ir apsauga.

1956 m. studentų mokslinės draugijos konferencijoje skaitė pranešimą apie vieną garsiausių XIX a. Vilniaus universiteto geografą natūralistą, istoriką ir senųjų žemėlapių kolekcionierių prof. J. Lelevelį. 19581960 m. įsitraukė į mokslinį darbą „Lietuvos fizinių geografinių sričių charakteringų vietovių landšaftiniai tyrimai“.

Tolesniu mokslo keliu

1959 m. įgijęs geografo ir geografijos mokytojo specialybę paliktas dirbti Vilniaus universiteto GMF Fizinės geografijos ir kartografijos katedroje asistentu.

Profesinė karjera

19601992 m. Gamtos mokslų, Filologijos, Ekonomikos ir Istorijos fakultetuose skaitė net 32 disciplinų paskaitas, tarp jų svarbiausios: geografijos mokslo istorija ir problemos, aeronuotraukų taikymas geografiniams ir geomorfologiniams tyrimams, jų dešifravimas, kosminiai metodai geografiniuose tyrimuose (naujausi Žemės paviršiaus tyrimo būdai), aplinkosauga, geomorfologija. Be to, vadovavo studentų laboratoriniams bei praktikos darbams, ekspedicijoms, mokomosioms ekskursijoms, diplominiams darbams (iš viso 51), dalyvavo valstybinių egzaminų komisijose.

Iš Viki

19641968 m. Gamtos mokslų fakulteto dekanas. 1964 m. apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją, 1967 m. docentas. 1972 m. apgynė daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją „Glaciomorfologija marginalnych lednikovo-akumuliativnych vozvyšenostei na primere Baltijskoj cholmysto-morennoj griady“. 1974 m. suteiktas profesoriaus vardas. 19781986 m. Hidrologijos ir klimatologijos katedros, 19861990 m. Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas, 19861993 m. Inžinerinės fotogrametrijos ir Kartografijos laboratorijų mokslinis vadovas. Nuo 1986 m. vadovavo sudarant Lietuvos atlasą, vyriausias mokslinis redaktorius.

Mokslinė veikla

Tyrė Lietuvos reljefą. Išnagrinėjo ledyno pakraštinių darinių morfologinę sudėtį, skulptūrines makroformas, kampinius moreninius masyvus ir dubumines glaciodepresijas, iškėlė naują ledyninės kilmės dubaklonių (rinų) susidarymo koncepciją. Jo atlikti Lietuvos aukštumų tyrimai atskleidė teritorijos nuledėjimo etapus, paleogeomorfologiją. Pagrindinis jo darbas – 1:200 000 mastelio kraštinių ledyninių darinių žemėlapis, sudarytas remiantis topografinių žemėlapių izohipsėmis. Daug dėmesio skyrė moreninių aukštumų reljefo morfogenetiniam tipizavimui ir ledyno pakraščio akumuliacinių darinių morfogenezės schematizavimui. Nustatė pagrindines apledėjimo stadijų ir fazių ribas Lietuvoje. Jį galima vadinti morfoevoliucinio glacigeninio reljefo Lietuvoje tyrimo pradininku, šios teorijos pagrindėju ir kūrėju.

Paskelbė per 100 mokslo straipsnių ir knygų iš geomorfologijos, kraštotyros, gamtos apsaugos, daug mokslą populiarinančių straipsnių periodinėje spaudoje. Vien žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ įregistruotos 89 jo publikacijos.

Visuomeninė veikla

Daug dėmesio skyrė svarbiems aplinkosaugos, kultūros ir švietimo klausimams. Nuo 1968 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos ir Vilniaus gamtos apsaugos, kraštotyros draugijų tarybų narys, Mažvydo knygos bičiulių draugijos vadovas. 1983-1987 m. „Žinijos“ draugijos Mokslų apie Žemę tarybos pirmininkas. 1987-1990 m. Lietuvos kultūros fondo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas, 19901993 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas, Stepono Kairio fondo vadybos narys.

Nuo 1967 m. žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redaktorių kolegijos, „Žinijos“ draugijos, „Minties“ ir „Mokslo“ leidyklų mokslo tarybų narys. Turėjo visuomeninių pareigybių Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete.

Politinė veikla

1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 19881990 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 m. Gotlando komunikato signataras. 19901992 m. Lietuvos Aukščiausiosios tarybos deputatas, Kovo 11 d. Akto signataras.

Bibliografija

  • Ignalinos apylinkės, Vilnius, 1967 m., 1975 m.;
  • Kalvotoji Žemaitija, Vilnius, 1972 m.;
  • Kur Nemunas teka, Vilnius, 1972 m.;
  • Upelių pakrantėmis: 10 turistinių apybraižų, Vilnius, 1977 m.;
  • Geografinės kelionės ir atradimai, Vilnius, 1980 m., 2003 m.;
  • Lietuvos aukštumos, monografija, Vilnius, 1983 m.;
  • Švenčionių rajonas, Vilnius, 1983 m.
  • Gamtos ištekliai, jų panaudojimas ir apsauga / Negyvosios gamtos ištekliai, Vilnius, 1984 m.;
  • Nerimi, Vilnius, 1985 m.;
  • Ignalinos rajonas, Vilnius, 1987 m.
  • Kalvotoji Aukštaitija, Vilnius, 1988 m.;
  • Apie Lietuvos žemę, su R. Krupicku, Vilnius, 1992 m.;
  • Па Віліі: падарожныя запісы / Чэслаў Кудаба, Мінск, 1992 m.;
  • Septyni keliai iš Varnių, Vilnius, 1993 m.;
  • Lietuvos žemė, su R. Krupicku, išleista 2000 m.;
  • Žemės giedra, sudarytojas Antanas Staponkus, Vilnius, 2004 m.

Straipsniai:

  • Liaudies architektūros elementai Žemaičių kraštovaizdyje / Statyba ir architektūra. V., 1974. Nr. 2. P. 31-32, iliustr;
  • Žemaičių aukštumų kultūrinio kraštovaizdžio liaudies kūrybos elementai / Liaudies kūryba. 1974. T. 2. P. 91-102, iliustr.

Įvertinimai

Jo vardu pavadinta:

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: