Čostkuvo valsčius
Čostkuvo valsčius | ||
Centras: | Čostkuvas, Filipovka | |
| ||
Carmetis | Suvalkų apskritis (1867–1933) |
Čostkuvo valsčius (rus. гмина Чостков, lenk. gmina Czostków) – buvęs valsčius šiaurės rytų Lenkijoje. Centras – Čostkuvas, vėliau – Filipovka.
Istorija
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. 1870 m. gegužės 31 d. iš valsčiaus buvo perduoti keli kaimai į naujai suformuotą Pilypavo valsčių. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukario laikotarpiu valsčius priklausė Suvalkų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1933 m. gruodžio 14 d. valsčius buvo panaikintas, o jo kaimai padalinti naujai įkurtam Pilypavo ir Prieraslio valsčiams. Čostkuvo valsčių sudarė šie kaimai 1933 m. įtraukti į Pilypavo valsčių: Čarnė, Ūta, Rospuda, Supieniai, Čostkuvas, Pilypuvka, Stare Motulė, Miodobožė, Milanovizna, Pieckai, Mliniskas, Gaciskas, Ciepluvka, Škiluvka, Stara Dempščizna, Ogrodziskas, Suchožečas, Zusnas, Garbaso ir Karolinovo palivarkai. Ir šie kaimai įtraukti į Prieraslio valsčių: Kživulka, Mala Prieraslis, Rozalinovo palivarkas, Aksamitovizna, Pžistainė, Antosinas, Rakuvekas, Biale Jeziorkai, Buda, Cisuvekas, Zusenkas, Tabaluvka, Uviesai, Lanovičių Dužė ir Novinų Pienkų palivarkas.
Šaltiniai
- Główny Urząd Statystyczny w Warszawie: Województwa centralne i wschodnie Rzeczypospolitej Polskiej - podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku, Książnica-Atlas, Lwów 1933 m.
- 1933 m. valsčiaus panaikinimo įstatymas (lenk.)