Įmontuotoji programinė įranga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Įmontuotoji programinė įranga (angl. firmware, pranc. micrologiciel) – sutvarkytas komandų rinkinys ir su tomis komandomis susieti duomenys, saugomi (dažniausiai pastoviojoje - neoperatyviojoje atmintyje; angl. ROM) taip, kad funkciškai nepriklausytų nuo pagrindinės atminties įrenginio.[1]

Tai programinė įranga, kuri paprastai yra neatsiejama nuo techninės įrangos, į kurią ji yra įdiegta. Tai gali būti visa ar dalis sisteminės programinės įrangos, o taip pat ir tam tikra taikomoji programinė įranga.

Tokia programinė įranga gali būti įdiegta į mikrokompiuterį ar kontrolerį.

Pavyzdžiai

Nuorodos

  1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2262-13=2249 wiki spaudos ženklai).