Įvardis
Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti. Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą. |
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina. Dažniausiai įvardžiu keičiamas daiktavardis. Būna paprastasis arba įvardžiuotinis.
Kaitymas
Skyriai: asmeninis (aš, tu, jis…), sangrąžinis (savęs), savybinis (manas, tavas, savas), parodomasis (tas, ta, anas, ana, toks, šitoks…), pažymimasis (pats, pat, tas pats, ta pati, toks pat, tokia pat…), klausiamasis – santykinis (kas?, kuris?, koks?, kelintas?…), nežymimasis (kažkas, kažkoks, betkuris, kažin kas,…), atskiriamieji (kitas, kitoks, vienoks…), apibendrinamieji (visas, visoks, viskas, niekas, kiekvienas…).
Giminė (jei ją turi): vyriškoji, moteriškoji arba bevardė (vìsa)
Skaičius (jei turi): vienaskaita (jis), daugiskaita (jie), dviskaita (judu, judvi, abu, abi)
Linksnis (jei turi): vard., kilm., naud., gal., įnag., viet. Kilmininko linksnyje rašome nosines, o galininko – ne. Pvz.: manęs, tavęs, savęs. Mane, tave, save. Mūsų, jūsų. Mus, jus. Mudviejų.
|