Šėta

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šėta
   Coat of arms of Šėta.svg   
Šėta5.JPG
Ramygalos gatvė Šėtoje

Šėta
55°16′52″N 24°15′11″E / 55.281°N 24.253°E / 55.281; 24.253 (Šėta)Koordinatės:55°16′52″N 24°15′11″E / 55.281°N 24.253°E / 55.281; 24.253 (Šėta)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija: Šėtos seniūnija
Gyventojų: 935 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Šė́ta
Kilmininkas: Šė́tos
Naudininkas: Šė́tai
Galininkas: Šė́tą
Įnagininkas: Šė́ta
Vietininkas: Šė́toje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠėtaVikiteka

Šėta – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, Nevėžio žemumoje, šalia kelio  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Išlikę senosios miestelio aikštės kontūrai.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mūrinė Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1782 m.)
  • Dvarininkų Veličkų koplyčia (klasicizmas; pastatyta miestelio kapinėse 1824 m.)
Legenda pomnik.svg Prie kelio link Žeimių – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1933 m. (autorius Mykolas Povilonis). 1940 m. paminklas susprogdintas, 1971 m. įsakyta visiškai jį sunaikinti, bet gyventojai paminklą užkasė, o 1988 m. atkasė ir atgabeno į buvusią vietą; 1989 m. paminklas restauruotas. Ant paminklo parašyta: „1919 m. vasario 11 d. šioje vietoje įvyko kautynės lietuvių su bolševikais dėl Lietuvos nepriklausomybės“.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Šėtos gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Šėtos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-58005)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija
Socialinis centras, girininkija
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros namai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Žemės ūkio technikos prekybos įmonė, anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba.



Turinys

Geografija

Per gyvenvietę teka Obelis (Nevėžio intakas), netoliese plyti Šėtos ozas, šiaurės rytuose įsteigtas Šėtos botaninis draustinis. Į šiaurę nuo miestelio stūkso Šėtos piliakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Truskava – 18 km
Sangailai – 3 km
PAGIRIAI – 13 km Blank-50px.png
Aukštieji Kapliai – 7 km
KĖDAINIAI – 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Beinaičiai – 11 km Juškonys – 5 km
ŽEIMIAI – 12 km
Mimainiai – 8 km
BUKONYS – 10 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šėta OpenLayers žemėlapyje
Šėta „WikiMapia“ žemėlapyje[5]
Šėta TSRS topografiniame žemėlapyje[6][7].


Istorija

1362 ir 1367 m. Šėtos žemes siaubė Livonijos ordino kariai. XIV a. apsigyveno karaimai. 1492 m. minimas Šėtos miestelis. 1499 m. pastatyta pirmoji Šėtos bažnyčia (iš pradžių katalikų, vėliau perduota reformatams). Bažnyčia paskatino miestelio augimą, kuris XVIII a. jau turėjo turgaus ir prekymečių privilegiją. Šiaurės karo metu nusiaubta švedų (beveik visa sudeginta).

Nuo 1777 m. Šėtoje veikė parapinė mokykla. 1794 m. Šėtoje telkėsi T. Kosciuškos sukilėliai. Gyventojai taip pat aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo laikotarpiu. 1863 m. sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas. 1880 m. įkurta vaistinė. 1892 m. miestelį nusiaubė gaisras.

XX a. pradžioje buvo apie 40 parduotuvių ir smuklių, veikė odų dirbtuvė, garo ir vandens malūnai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šėtos dvare veikė audimo fabrikas.1896 m. Juozapas Montvila įsteigė audimo mokyklą „Birutė“. 1915 m. ties Šėta nuožmiai kovėsi rusai su vokiečiais ir vėl miestelis beveik visas sudegė, tarpukariu atsistatė. Antrojo pasaulinio karo metu miestelis vėl smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė[8], jame veikė Kėdainių sviesto ir sūrių gamyklos cechas, kur buvo gaminamas „Šėtos“ sūris. 2002 m. patvirtintas Šėtos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1919 m. Šėtos valsčiaus centras  ?
19191950 m. Kėdainių apskritis
19501995 m. Šėtos apylinkės centras Kėdainių rajonas
1995 Šėtos seniūnijos centras Kėdainių rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1885 m.*[4] 1897 m.sur. 1903 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
618 967 1 670 1 498 877 848 913 1 009
1982 m.[9] 1987 m.[8] 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - -
938 924 1 025 935 - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šėtoje gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, ab spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis (1930–).

Šaltiniai

  1. Šėta. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Шаты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 207 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Шаты. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 774 psl. (rus.)
  5. Šėta wikimapia.org
  6. Šėta maps.vlasenko.net
  7. Šėta loadmap.net
  8. 8,0 8,1 Šėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 175 psl.
  9. Šėta. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 562 psl.

Galerija


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS
  • Vpovilaitis – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.