Šašaičių I senosios kapinės
| Šašaičių I senosios kapinės | ||
| Kiti pavadinimai | ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Šašaičiai | |
| Kapinių ypatumai | ||
| Plotas, ha | 0.13 | |
| Naudojimas | XVI–XIX a. | |
| Žvalgymo metai | 1935 m., 1982 m., 1990 m., 1991 m., | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Šašaičių I senosios kapinės, vadinamos Maro, Marų kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24244, senas registro kodas – L577) – neveikiančios kapinės pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šašaičių kaime (Žalgirio seniūnija), 2,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Jokūbavas–Raguviškiai, Minijos dešiniajame krante.
Kapinės
Įrengtos šlaite, dirbtinai suformuotoje, iš rytų į vakarus žemėjančioje terasoje. Netaisyklingo stačiakampio suapvalintais kampais plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 31 m ilgio, 27 m pločio, apjuostos žemių pylimo.[1] Į rytus nuo kapinių iškastas apie 4 m pločio ir 1,4 m gylio griovys, pietų pusėje yra raguva.
Kapinės neveikiančios, apaugusios medžiais, laidojimo žymių nėra. Jose guli sunykusio kryžiaus (aukštis – 3,21 m) ir koplytstulpio (aukštis – 4,6 m) stiebai. Koplytstulpyje įrėžta 1878 m. data.[2]
Teritorijos plotas – 0,13 ha, perimetras – 153 m.[3]
1,1 km į šiaurės vakarus yra Šašaičių II senosios kapinės.
Istorija
Veikė XVI–XVIII a., laidoti Šašaičių kaimo gyventojai. XIX–XX a. pr. jose buvo pakasami savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai. 1914 m. palaidoti nuo vidurių šiltinės mirę kaimo gyventojai.
Vadinamos Maro, Marų kapeliais. Nuo seno jose buvo statomi ąžuoliniai kryžiai ir koplytstulpiai. Paskutinysis koplytstulpis pastatytas 1878 m., kryžius – 1914 m.
1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV551).[4] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L577), 2005 m. – pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]
Tyrimai
1935 m. žvalgė Petras Bortkevičius, 1982 m. – Ignas Jablonskis ir Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1990, 1991 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginis žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai
- ↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 12 (brėž. L-7)
- ↑ Julius Kanarskas. Šašaičių kaimo kapinės, Žalgirio apyl., Kretingos r., 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 243. – L. 6–8
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 175, 198
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 252
- ↑ Kultūros vertybių registras: Šašaičių k. pirmosios senosios kapinės vad. Maro kapeliais
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
Nuorodos
| ||||||