Šalčininkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šalčininkai
   Salcininkai.jpg   
Salcininkai church.jpg
Šalčininkų bažnyčia

Šalčininkai
54°18′40″N 25°22′52″E / 54.311°N 25.381°E / 54.311; 25.381 (Šalčininkai)Koordinatės:54°18′40″N 25°22′52″E / 54.311°N 25.381°E / 54.311; 25.381 (Šalčininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija: Šalčininkų seniūnija
Gyventojų: 6 358 (2011 m.)
Plotas: 2,98 km²
Tankumas (2011): 2 134 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Šal̃čininkai
Kilmininkas: Šal̃čininkų
Naudininkas: Šal̃čininkams
Galininkas: Šal̃čininkus
Įnagininkas: Šal̃čininkais
Vietininkas: Šal̃čininkuose
Istoriniai pavadinimai
  • rus. Шальчининки, rus. Солечники Большiе[2][3]
Pašto kodas: LT-17001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠalčininkaiVikiteka

Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Miestas yra lenkų kultūros centras (72 proc. gyventojų – lenkai).

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia, pastatyta 1835 m.
Legenda pomnik.svg Paminklas A. Mickevičiui (1998 m.; skulptorius Bronius Vyšniauskas, architektas Rimvydas Vyšniauskas).
  • Prie kelio  A15  VilniusLyda  pastatytas stogastulpių ansamblis „Žmogui – taika“ (1986 m.; autorius – etnografas J. Kudirka).
Havezate 0gr.gif Šalčininkų dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Japanese Map symbol (Library).svg Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Vakarine miesto riba eina geležinkelis Vilnius-Lyda (stotis Tartoke). Miesto pietryčiuose yra Šalčininkų miškas. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.

Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šalčininkai OpenLayers žemėlapyje
Šalčininkai „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Šalčininkai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes.

Cquote2.png Henrikas, didysis komtūras, ir 150 brolių su stipria kariuomene ir 2000 pėstininkų pasuko link Lietuvos, į valsčių, vardu Šalčininkai, kur niekad dar nebuvo pasirodžiusi krikščionių kariuomenė / ... / įsiveržė visur degindami ir plėšdami; sudeginę tris pilis, broliai ten pernakvojo, o kitą dieną patraukė namo su dideliu grobiu bei 700 (nelaisvėn paimtų) žmonių.
Cquote1.png


Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 m. XV a. kūrėsi Šalčininkų dvaras. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai, tačiau miesto teises gavo tik 1956 m. gruodžio 28 d.

Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius ir stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.

2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19251939 m. Šalčininkų valsčius Vilniaus-Trakų apskritis
19391940 m. Ašmenos apskritis Baltarusijos TSR
1940 m. Varanavo rajonas
19401941 m. Vilniaus apskritis
19411944 m. Eišiškių apskritis
19441950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m. Šalčininkų apylinkės centras Šalčininkų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561962 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras
19621972 m. Eišiškių rajonas
19721994 m. Šalčininkų rajono centras
1994 Šalčininkų seniūnijos centras Šalčininkų rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.[7]

Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.[8]

Miestų partnerystė

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1900 m.*[2] 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11]
332 400 1 763 3 000
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
3 857 6 480 6 722 6 358
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Šalčininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Солечники Большiе. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (rus.)
  4. Šalčininkai wikimapia.org
  5. Šalčininkai maps.vlasenko.net
  6. Šalčininkai loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 205 psl.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 60 psl.
  9. Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
  10. Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
  11. Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 150 psl.
  • Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 210 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: