Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Šarūnas Šimulynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šarūnas Šimulynas (1939 m. rugsėjo 18 d. Veliuonoje1999 m. vasario 2 d. Vilniuje) – lietuvių skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas.

Turinys

Kelionė per gyvenimą

2009 m. Šv. Jono gatvės galerija išleido meno albumą Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą.

Albumą sudaro dvi dalys: biografinė ir menotyrinė.

Biografinę dalį "Kelionė per gyvenimą" sudarė menininko žmona R. Šimulynienė. Čia jo gyvenimo istorija pateikiama pasitelkiant Šimulyno laiškus rašytus artimiesiems. Įterpiami bičiulių prisiminimai (J. Janavičius, S. Geda, L. Gutauskas). Tekstas iliustruojamas nuotraukomis iš menininko kelionių albumų bei draugų darytų nuotraukų (fotografai R. Dichavičius, V. Janulis).

Antroji dalis "Šarūno Šimulyno tiesa ir tyla". Tekstas menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės. Pristatomas menininko kūrybinis kelias, suskirstant į: abstrakciją, gamtą, žmogų, formą, medžiagą. Kiekvienos dalies pradžią iliustruoja Š. Šimulyno eilėraštis, atspindintis tą dalį. Nuotraukas parengė fotografas Kęstutis Stoškus. Knygos dizainas Ulos Šimulynaitės.

Biografija

1965 m. menininkas baigė Dailės institute grafikos specialybę, o po metų – 1966 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Jis priklausė ir grafikos, ir monumentaliosios dailės, ir skulptūros sekcijoms. Kūrė freskas, vitražus, dekoratyvinius reljefus, skulptūras interjeruose ir atvirose erdvėse. Sukūrė daug tapybos darbų.

Lietuvos TSR į oficialias sales buvo įleistas 1981 m. Nuo to laiko aktyviai dalyvavo visuose renginiuose. Parodų rūmuose, (dabar – Šiuolaikinio meno centras) galimybė suruošti personalinę parodą buvo suteikta tiktai 1981 m. Iširus Sovietų Sąjungai menininkui plačiau atsivėrė galerijų durys. Nuo 1989 m. iki dabar surengta trylika menininko personalinių parodų.

Pradedant pirmąją estampo paroda, kuri įvyko 1961 m., jo tapybos, piešinių ir skulptūrų parodos surengtos Vilniuje, Rygoje, Kaune, Sidnėjuje (Australija), Tel Avive (Izraelis). Po mirties dar surengtos šešios autoriaus personalinės parodos Rygos, Sankt Peterburgo ir Vilniaus galerijų kvietimu.

Menininkas dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, Niujorke (JAV), Marburge (Vokietija), Maskvoje (Rusija), Varšuvoje (Lenkija), Krokuvoje (Lenkija), Libereceuose ir Brno (Čekija), Budapešte (Vengrija). Į grupines parodas pradėtas kviesti tik ėmus klibėti sovietinės santvarkos pamatams.

1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygą „Ledynų motina“. Rašytojų sąjunga 1998 m. išleido pirmąją novelių knygą „Tėvonija“, o 1999 m. , po autoriaus mirties, išleista antroji novelių knyga „Rugiuose po obelim“, pažymėta P. Cvirkos premija už geriausią novelių knygą kaimo tematika.

1995 m. Šarūnui Šimulynui buvo paskirta Soroso šiuolaikinio meno centro stipendija, o 1996–1997 m. – Pollock-Krasner fondo (JAV) stipendija.

2007 metais suformuota Vilniaus stipriausių skulptorių kolekcija "Vilnius. Mažoji plastika2". Š. Šimulyno darbai taip pat į ją įtraukti ir keliauja per Europą pristatinėdami lietuvišką mažąją skulptūrą. 2007 metais ši kolekcija aplankė Rygą (du kartus), Varšuvą bei Budapeštą.

Šarūno Šimulyno tapybos, skulptūros darbai yra Lietuvos dailės muziejuje (16 darbų), privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Izraelyje. Vilniuje yra trys nemažos autoriaus kūrinių kolekcijos pas privačius kolekcininkus. Menininko darbai puošia uždaras ir atviras erdves viešose vietose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, Veliuonoje.

Palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse.

Kūryba

~ Kaip ir jo bendramoksliai P. Repšys, R. Gibavičius, R. Dichavičius, Š. Šimulynas baigęs studijas neapsiribojo veikla pagal diplome nurodytą specialybę. Jo meninių interesų sfera apima kelias skirtingas kūrybos sritis. Jis tapė paveikslus, yra sukūręs dekoratyvinės plastikos interjerams, keletą freskų, vitražų.

1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygelę, paties autoriaus iliustruotą. Vis dėlto, didžiausią jėgų dalį atidavė skulptūrai. Skulptūrų Š. Šimulynas yra sukūręs daugiausia ir labai įvairių (antkapinių, dekoratyvinių, mažosios plastikos, reljefų), skulptūroje tapo pilniausiai realizuojami jo meniniai siekiai. Skulptūroje jis įtaigiausiai atskleidė tai, kas, jo manymu, yra gražu ir geistina. Viešai pradėjęs rodyti savo skulptūras, Š. Šimulynas buvo sutiktas, kaip ateivis iš kitos tradicijos, kaip svetimas. Jis nėra sukūręs nei vieno darbo tarybine tematika. Plastikos požiūriu jo darbai iš tiesų gerokai skyrėsi septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūros lietuvių skulptūros kūrybos fone. Jis ne tik nusižengė žmogaus vaizdavimo normai (tuo metu jau nebe taip griežtai privalomai), bet pažeidė temos reikšmingumo taisyklę, kurdamas rafinuoto pavidalo tūrines formas, kurių realūs prototipai nepriklausė visuomeniškai aktualių reiškinių kategorijai. Š. Šimulyno kūrybiniai principai buvo artimesni ne tuo metu galiojusiems skulptūroje, bet tiems, kuriuos plėtojo jo kartos tapytojai bei grafikai.

Parodos

Personalinės

  • 1961 Estampų paroda. Politechnikos institutas, Kaunas
  • 1968 Tapyba. Respublikinė biblioteka, Vilnius
  • 1971 Tapyba, skulptūra. Parodų salonas, Vilnius
  • 1976 Skulptūra. Galerija „Holdsworth“, Sidnėjus, Australija.
  • 1981 Skulptūra. Dailės parodų rūmai, Vilnius
  • 1983 Skulptūra. Vakarų meno muziejus, Ryga, Latvija
  • 1986 Skulptūra, tapyba, piešinys. Cvirkos parodų salonas, Vilnius
  • 1989 Skulptūra, tapyba, piešinys. Dailės parodų rūmai, Vilnius
  • 1993 Skulptūra, tapyba. Galerija „Vartai“, Vilnius
  • 1994 Skulptūra, tapyba. Baltijos klubas, Vilnius
  • 1995 Skulptūra, piešiniai. Galerija „Lietuvos aidas“, Vilnius
  • 1997 Skulptūra. Galerija „Arka“, Vilnius
  • 1998 Skulptūra. Galerija „Art e‘lta“, Tel-Aviv, Izraelis
  • 1999 Skulptūra, tapyba. Galerija „Arka“, Vilnius
  • 1999 Skulptūra. LR Ambasada, Ryga, Latvija
  • 2000 Skulptūra. LR užsienio reikalų ministerija, Vilnius
  • 2002 Tapyba. Galerija „Rojaus kalnas“, Vilnius
  • 2006 Skulptūra, tapyba, grafika. Galerija „NOMI“, Sankt Peterburgas, Rusija
  • 2007 Skulptūra. Veliuonos krašto muziejus, Veliuona
  • 2009 Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

Grupinės

  • 1979 Pirmoji medalių ir skulptūrinės plastikos paroda. Dailės parodų rūmai, Vilnius
  • 1981 Skulptūra (Šimulynas, Smilingis, Virbickas). Dailės parodų rūmai, Vilnius
  • 1983 Dviese Rygoje (Šarūnas Šimulynas ir Lionginas Virbickas). Latvijos TSR užsienio meno muziejus, Ryga, Latvija
  • 1987 D. Matulaitės ir Š. Šimulyno paroda. Skulptūra, tapyba, piešiniai. Dailės parodų salonas, Vilnius
  • 1988 Skulptūra. Galerija „Guernseys“, Niujorkas, JAV
  • 1990 Lietuviškojo meno paroda „Apokalipsė ir tikėjimas“. Marburgo universiteto meno ir kultūros muziejus, Marburgas, Vokietija
  • 2000 Tradicija ir ateitis. ŠMC, Vilnius
  • 2001 Skulptūros paroda „Portretas“. Galerija „Arka“, Vilnius
  • 2001 Keturi dešimtmečiai sode. Vilniaus Jeruzalės meno centras „Jeruzalė“, Vilnius
  • 2002 Bronzos metamorfozės. LDS Medalių galerija, Vilnius
  • 2005 Kalėdos. LDS Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
  • 2006 Vilnius. Mažoji plastika. „Dominik Rostworowski“ galerija, Krokuva, Lenkija
  • 2006 Vilnius. Mažoji plastika. Liberecų savivaldybės parodų salė, Čekija
  • 2006 Vilnius. Mažoji plastika. Brno kultūros centro galerija, Čekija
  • 2007 Vilnius. Mažoji plastika. Latvijos dailininkų sąjungos parodų salė, Ryga, Latvija
  • 2007 Vilnius. Mažoji plastika. Juodagalvių rūmai, Ryga, Latvija
  • 2007 Vilnius. Sculpture of small forms 2. LR ambasada Varšuvoje, Lietuvių kultūros centras, Lenkija
  • 2007 Vilnius. Sculpture of small forms 2. Galerija „Arkad“, Budapeštas, Vengrija

Kūriniai viešose vietose

  • 1969 freska „Martynas Mažvydas“/ Vilniaus universiteto Mažvydo salė ir poilsio kambarys/ 300x500
  • 1969 „Vitražai“/ lydytas spalvotas ir bespalvis stiklas/ Vilniaus universiteto Mažvydo salė ir poilsio kambarys
  • 1969 lauko freska „Šeima“/ 800x1000/ kolūkio „Luknė“ kultūros namai. Skuodo raj.
  • 1970 „Šviestuvai“/ kalta geležia/ 50x40x400/ Vilniaus universiteto Mažvydo salė ir poilsio kambarys
  • 1970 freska „Muzikantai“/ 300x600/ kolūkio „Obelaukė“ kultūros namai“, Biržų raj.
  • 1971 pano „Dunbajus“/ medis, bronza/200x600/ viešbutis „Dunbajus“. Šiaurės Kaukazas
  • 1971 skulptūra „Torsas“/ granitas/ h 85/ Medininkų restorano kiemelis. Vilnius
  • 1972 „Dekoratyvinė sienelė“/ medis/ 250x600/ Vandens ūkio ir melioracijos ministerija. Vilnius
  • 1973 frizas „Miestai“/ medis/ 80 m²/ TSR pasiuntinybė Zambijoje. Lusaka, Zambija
  • 1974 „Brangakmenių radimviečių žemėlapis“/ medis, brangakmeniai/ 200x300/ salonas „Spalvotieji akmenys“, Maskva
  • 1975 „Torsas“/ marmuras/ h 100/ Santuokų rūmų interjeras, Vilnius
  • 1978 vitražas „Kaleidoskopas“ / 25 m²/ Luknė, Skuodo raj.
  • 1978 skulptūra „Užkeiktas“/ Klaipėdos skulptūrų parkas, granitas/ 160x150x190
  • 1979 „Plunksna“/ bronza, medis/ h 175/ Alytaus savivaldybės nuosavybė, Alytus
  • 1980 „Prieš vėją“/ granitas/ h 105/ Birštono savivaldybės parkas, Birštonas
  • 1980 „Pelėda“/ granitas/ h 50/ Birštono savivaldybės parkas, Birštonas
  • 1980 „Sparnas“/ granitas/ h 60/ Birštono savivaldybės parkas, Birštonas
  • 1980 „Žuvis“/ granitas/ 25x35x180/ Birštono savivaldybės parkas, Birštonas
  • 1983 skulptūra „Sparnai“, Panevėžys, (15 vid. mokykla), bronza, h 700
  • 1986 „Vaistų gėrimas“/ nikelis/ h 55/ Alytaus savivaldybės nuosavybė, Alytus
  • 1986 „Barokinė ponia“/ medis/ h 60/ Alytaus savivaldybės nuosavybė, Alytus
  • 1988 vitražas „Pabaisko mūšis“ I/ 23 m²/ kolūkio „Deltuva“ kultūros namai, Ukmergės raj.
  • 1989 vitražas „Pabaisko mūšis“ II/ 45 m²/ gamyklos „Vienybė“ kultūros namai/ Ukmergė
  • 19986 – 1991 skulptūra „Jaunystė“, Alytus, bronza, h 1000
  • 1992 obeliskas „Veliuonai 700 metų“/ granitas, bronza/ h 300/ Veliuona
  • 1995 „Du žydintys“, Vilniuje, Filharmoniojoje h 2200

Knygos

  • 1986, Ledynų motina. Vaga.
  • 1998, Tėvonija. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
  • 1999, Rugiuose po obelim. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
  • 2009, Šarūnas Šimulynas. Kelionė per gyvenimą. Šv. Jono gatvės galerija.

Galerija

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: