Šauklių kraštovaizdžio draustinis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šauklių kraštovaizdžio draustinis
Šauklių kadagynas
Šauklių kadagynas
Vieta: Skuodo rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Artimiausias miestas: Mosėdis
Žemėlapis rodantis Šauklių kraštovaizdžio draustinis vietą.
Šauklių kraštovaizdžio draustinis
Koordinatės: 56°7′46″N 21°35′38″E / 56.12944°N 21.59389°E / 56.12944; 21.59389Koordinatės: 56°7′46″N 21°35′38″E / 56.12944°N 21.59389°E / 56.12944; 21.59389
Plotas:  ? km²
Įkurtas: 1995 m.
Valdymas: Salantų regioninis parkas
Commons-logo.svg Vikiteka: Šauklių kraštovaizdžio draustinisVikiteka

Šauklių kraštovaizdžio draustinis – saugoma erdvė Lietuvoje, Skuodo rajone, 3 km į pietvakarius nuo Mosėdžio, į rytus nuo Šauklių. Patenka į Salantų regioninį parką. Sudarytas 1995 m., išplėtus buvusį Šauklių geologinį draustinį (įsteigtas 1971 m., plotas 1,62 ha).

Svarbiausia saugoma vieta yra Šauklių riedulynas – prieš 12–13 tūkst. metų susidaręs paviršius su daugybe eratinių riedulių, kurie buvo išplauti ledyno tirpsmo vandenų ir sukrauti plačiame nuosruvos latake. Tai daugiausia kristaliniai, iki 3 m skersmens akmenys, atnešti ledyno iš Švedijos, vakarų Suomijos, Baltijos dugno uolienų masyvų.[1] Beveik pusė visų riedulių (48 %) yra granito atmainos, 23 % – gneisai ir migmatitai, 16 % – porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Riedulyne įrengtas pažintinis takas.

Kitos svarbesnės saugomos vietos yra panašaus pobūdžio Kulalių riedulynas, Rimšinės miškas.

Ant riedulyne glūdinčių akmenų randamos 3 retos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos kerpių rūšys. Tai gūbriuotoji, suodinoji ir daugialakštė saitakerpės. Draustinyje sutinkami ir saugomi vabzdžiai – rudakiai satyriukai. Čia taip pat gyvena ir veisiasi driežai, gluodenai. Sutinkami retesni paukščiai – tetervinai, plėšriosios medšarkės, vapsvaėdžiai, gervės, gulbės giesmininkės, sodinės startos, raibosios devynbalsės, dirvoniniai kalviukai, startsakaliai, pilkosios meletos. Būdingi viržynai, besikaitaliojantys su kadagių sąžalynais. Reti augalai: baltijinė gegūnė, dėmėtoji gegūnė, vyriškoji gegužraibė, žalsvažiedė blandis, statusis atgiris, paprastoji šertvė.[2][3]

Draustinyje yra archeologinio paveldo: Šauklių senovės kulto vieta, Šauklių akmuo su dubeniu, Šauklių senovės žemdirbystės vieta.

Šaltiniai

  1. Šauklių kraštovaizdžio draustinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 162 psl.
  2. http://www.parkuasociacija.lt/show/lt/news/id_252.html
  3. http://sodyboskaime.lt/lankytinos-vietos/saukliu-krastovaizdzio-draustinis

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: