Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Lietuvos šaulių sąjunga

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Šaulių sąjunga)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos šaulių sąjunga (sutrump. LŠS) – sukarinta organizacija, įtraukta į Lietuvos gynybos sistemą.

Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų narių treniruotė.
Treniruojamasi teikti medicininę pagalbą

Šaulių sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. (kitais duomenimis − birželio 24 d.). LŠS ideologiją nustatė jos sumanytojas Matas Šalčius sykiu su tuoj pat įsijungusiu Šaulių įkūrėju, vadu Vladu Putvinskiu.

Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo. Pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė Čikagoje. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.

Turinys

Įkūrimas

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą.

1919 m. birželio 27 d. įkurtas pirmas šaulių būrys Kaune. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Organizacijos pobūdį, tikslus ir pagrindus nustatė sąjungos sumanytojas (pagal čekų Sakalų) Matas Šalčius ir sykiu prisijungęs su ginkluote ir kita visokeriopa parama bei šaulio ideologijos formavimu – būsimasis vadas Vladas Putvinskis-Pūtvis.

Šaulių veikla apėmė ir dabar apima visas pagrindines gyvenimo sritis: karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Šauliai globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, vykdo karinę valstybės gynimo propagandą visuomenėje.

1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“. Pirmuoju jo redaktoriumi buvo Matas Šalčius, kiek vėliau J. Tumas-Vaižgantas, Adolfas Klimas ir kt. Leidinyje bendradarbiavo daugelis žymiųjų tarpukario rašytojų, poetų, menininkų, valstybės vyrų, mokslininkų, visuomenės veikėjų.

Šaulių sąjungai, vadovaujant V. Krėvei-Mickevičiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė organizuoti Klaipėdos sukilimą.

19351936 m. Šaulių sąjunga reorganizuota – ji tapo pavaldi kariuomenės vadui. Prieš pat organizacijos panaikinimą Lietuvos šaulių sąjungoje buvo daugiau kaip 62 tūkstančiai narių. Sovietams okupavus Lietuvą, pirmiausia buvo nuginkluoti šauliai. 1940 m. liepos 11 d. paskelbiamas įsakymas, kad organizacija likviduojama. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta 80 proc. Šaulių Sąjungos padalinių, štabų, tarybų narių. 19411953 m. šauliai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš vokiečių ir sovietų okupantus.

LŠS buvo užmezgusi ryšius su kitų Pabaltijo valstybių giminingomis organizacijomis. 1922 m. į Suomiją pasiųsta delegacija susipažinti su suomių organizacija Sujelus Kemta, vėliau užmegzti ryšiai su Latvijos Aizsargių ir Estijos Kaitseliitu organizacijomis. Tikslas – susipažinti su kaimynų sukarintų organizacijų tvarka ir praktika.

Įsakymai

Šauliai priėmę 10 įsakymų:

  1. Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.
  2. Švieskis ir šviesk.
  3. Stiprink valią ir kūną.
  4. Būk drausmingas ir mandagus.
  5. Gerbk ginklą.
  6. Būk tiesus ir teisingas.
  7. Tesėk žodį.
  8. Būk budrus.
  9. Saugok valstybės turtą.
  10. Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Kultūra ir sportas

Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino dainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas.

Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus, leido savo laikraštį „Trimitas“. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.

Išeivija

1954 m. kovo 7 d. pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos šaulių sąjunga. Organizacijos atkūrėjų branduolį sudarė M. Kalmantas, V. A. Mantautas, S. Pūtvytė-Mantautienė, A. Valatkaitis ir E. Klupšienė. Palikti tie patys organizacijos pagrindai. Vėliau įsteigta daugiau Sąjungos padalinių JAV miestuose bei Kanadoje.

Jaunieji šauliai

Visi įstoję į Lietuvos Šaulių Sąjungą, kuriems yra 11-18 metų, yra vadinami Jaunaisiais šauliais.

Taip pat skaitykite

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: