Šešuva (upė)
Šešuva | |
---|---|
| |
Ilgis | 37,1 km |
Nuolydis | 179 cm/km |
Baseino plotas | 160,7 km² |
Vidutinis debitas | 0,81 m³/s |
Ištakos | Beištrakių miškas |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Šešuva – vidurio Lietuvos upė, Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose; Neries kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12011140. Prasideda Kaišiadorių rajone, Beištrakių miško pietrytinėje dalyje, 5 km į pietvakarius nuo Palomenės[1]. Ištakų altitudė 94,7 m. Teka į šiaurės vakarus, aukštupyje dirbamais laukais ir pievomis, vidurupyje kerta Pravieniškių mišką (toliau teka Jonavos rajone), vidurupio pabaigoje pasuka į vakarus ir teka pievomis, dirbamais laukais medžiais apaugusiu slėniu, pačiame žemupyje - ir Girininkų mišku. Įteka į Nerį 20,5 km nuo jos žiočių, Šešuvos kaimo pietvakariniame pakraštyje, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Karmėlavos. Įtekėjimo altitudė 28,4 m.
Intakai: Būdupis, Želva, Lapirda, Garšas, Krauupis, Trainupė (dešinieji); Š - 1, Pravarta, Sunkinė, Vėsa (kairieji).
Žemupyje upė užtvenkta, sudarytas Užusalių tvenkinys.
Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.
Didesnės gyvenvietės prie upės: Vilionys, Beištrakiai, Pašuliai, Užusaliai, Veseluvka, Kalnėnai, Girininkai II (kolektyviniai sodai), Turžėnai, Šešuva.
Per Šešuvą pastatytas tiltas, kuriuo eina kelias, vedantis kauniečių pamėgto Zatyšių karjero link. Anot vietos gyventojų, ties tilto vieta dar caro laikais buvo pastatyta iš plytų klota pralaida. Žymiai vėliau, platinant kelią, buvo pastatytas prielipas iš betono tėkmės kryptimi, praplatintas tiltas[2].
Upėvardžio šaknis šeš- Lietuvoje dažna, bet ne visai aiškios kilmės. Bandoma sieti su šešėlis („nuo šviesos užstojama tamsi vieta“), senesnė šios šaknies reikšmė galėjusi būti „šaltas, vėsus“[3].
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Jonavos rajone įgriuvo tiltas per Šešuvos upelį (papildyta)
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. DAUDA IR TILTAS PER ŠESUVĄ, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (347-350 psl.)
|