Šeduva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šeduva
   Seduva.gif   
BZN Seduva church front 1.JPG

Šeduva
55°45′11″N 23°45′40″E / 55.753°N 23.761°E / 55.753; 23.761 (Šeduva)Koordinatės:55°45′11″N 23°45′40″E / 55.753°N 23.761°E / 55.753; 23.761 (Šeduva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Šeduvos miesto seniūnija
Gyventojų: 2 895 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Šeduvà
Kilmininkas: Šeduvõs
Naudininkas: Šẽduvai
Galininkas: Šẽduvą
Įnagininkas: Šẽduva
Vietininkas: Šeduvojè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-82007


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠeduvaVikiteka

Šeduva – miestas Radviliškio rajono savivaldybėje, 16 km į rytus nuo Radviliškio, Šeduvos kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Gimnazijos). Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1649 m. Tai pats seniausias miesto objektas ir kultūros vertybė.
Šeduvos vėjo malūnas, pastatytas XX a. pradžioje. Jame 1967 m. įrengta pakelės užeiga „Užuovėja“ – dabar modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve, galima pajodinėti žirgais.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Šeduvos gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Šeduvos biblioteka
Educación.svg Mokykla-darželis
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Šeduvos kraštotyros muziejus, įkurtas 1884 m. pastatytame name, kuriame XIX a. pabaigoje veikė odų apdirbimo dirbtuvė.
Kultūros namai
  • Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis „Šeduva“ 2005 m. pelnė „Aukso paukštės“ geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Miestas įsikūręs Daugyvenės aukštupio srityje.

Geležinkelio ruožas



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šeduva OpenLayers žemėlapyje
Šeduva „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Šeduva TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Gyvenvietė minima nuo 1378 m., 1529 m. įsteigta Šeduvos bažnyčia. 1542 m. jau vadinama miestu. 1654 m. birželio 25 d. gavo Magdeburgo teises. Miestui buvo suteikta savivalda su burmistro ir tarėjo bei vaito ir skolininkų teismais, suteiktas Šeduvos herbas. Oficialiai savivaldą suteikė ATR karalius Jonas Kazimieras. Tačiau manoma, kad ne karalius čia suvaidino pagrindinį vaidmenį, o jo žmona Liudvika Marija, kilusi iš Prancūzijos didikų Gonzagų. Karalienės dvarui išlaikyti karalius skyrė didžiulį kraitį, kurio dalis buvo ir Šeduvos miestelis. Taip 1654 m. karalienė prancūzė Liudvika Marija Gonzaga tapo tikrąja Šeduvos šeimininke ir globėja, Šeduva tapo karališkuoju miestu.

1775 m. Šeduvos seniūnija kartu su miestu padovanota LDK kunigaikščiui Stanislovui Poniatovskiui. Po 1776 m., panaikinus mažesnių miestelių Magdeburgo teises, 1779 m. kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda. 1789 m. Šeduvos dvaras atiteko baronams fon Ropams.

Šeduvos vėjo malūnas, dar žinomas kaip „Velnių malūnas“

Miestas dažnai degė (1678 m., 1795 m., 1798 m.). Po 1795 m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsias posesijas taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Iki baudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygstąs apskrities miestams. XVIII a. pastatyta Šeduvos evangelikų liuteronų bažnyčia.

1798 m. Šeduvos dvarą nusipirko baronai Teodoras Ropas, valdę jį iki Antrojo pasaulinio karo. XIX a. iš Vilniaus link Telšių ėjo pašto kelias. Po 1863 m. sukilimo numalšinimo įkurta Šeduvos stačiatikių cerkvė. Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo grūdai, linai, sėmenys, kiaulės ir žąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. 18711873 m., nutiesus RadviliškioDaugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo geležinkelis. XIX a. pabaigoje Šeduvoje, be malūnų, dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to meto pirklių turėjo antros gildijos pažymėjimus. 1897 m. žydai Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse, buvo keturios Šeduvos sinagogos.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas „Lelija“, tarybinis ūkis-technikumas Raudondvario dvare.

1994 m. patvirtintas dabartinis Šeduvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1667 m. Šeduvos valsčiaus centras  ?
XIX a. pabaiga  ? Šiaulių apskritis (kairysis Niauduvos upės krantas; didžioji miesto dalis),
Panevėžio apskritis (dešinysis Niauduvos upės krantas; mažoji miesto dalis)
19151916 m.  ? Šeduvos apskrities centras
19191947 m. Šeduvos valsčiaus centras Panevėžio apskritis
19471950 m. Radviliškio apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Šeduvos rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Šeduvos apylinkės centras Radviliškio rajonas
19952009 m. Šeduvos miesto seniūnija ir Šeduvos seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė Šiaulių apskritis
2009 Šeduvos miesto seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, prie pavardės Šedas (ar Šedis, Šedys) arba Šadas (ar Šadys, Šadis) pridedant slavišką priesagą -ava, kuri ilgainiui buvo sulietuvinta ir tapo -uva (etimologiškai būdinga visų pirma baltiškos kilmės vietovardžiams). Tarpinės pavadinimo formos buvo Šadava ir Šedava.[7]

Viduramžiais miestas vadintas Šauduva, Šiauduva.

Pirmą kartą Šeduvos vardas (suvokietintas) aptinkamas 1378 m. Livonijos riterių žygių į Lietuvą aprašyme. Vilhelmo von Frimerskeimo žygio metu Šeduva pavadinta Sandeniskes. XVI a. Šeduvą žmonės vadino Šiauduva (miestas įsikūręs prie upelio vardu Niauduva). M. Valančius miesto pavadinimą rašė Szaduwa, XIX a. pab. vadinamas город Шадува. A. Vaičius 1905 m. „Vilniaus žiniose“ miestą vadina Šėduva, o P. Butkus 1908 m. – Šeduva.[8]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2011 m.
1880 m.[3] 1902 m.[2] 1923 m.sur. 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10]
3 783 4 537 3 186 3 309 3 500
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
3 347 3 584 3 400 2 895 -

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Šeduva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Шадово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 94 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Шадовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 753 psl. (rus.)
  4. Šeduva wikimapia.org
  5. Šeduva maps.vlasenko.net
  6. Šeduva loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 206–207 psl.
  8. Antanas Bukauskas, Trumpa Šeduvos miesto istorija, Utena: Utenos spaustuvė, 1992 m.
  9. Šeduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376 psl.
  10. Šeduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 164 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 28–29 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: