Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją garsinantys mokiniai
Šiaulių gimnazija | |
Gyvenvietė: | Šiauliai |
Įkurta: | 1851 m. m. |
Mokyklos direktorė(-ius) | Rimas Budraitis |
Šiaulių gimnazijos žymiausi mokiniai, nuo 1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių vyrų gimnaziją (rus. Шавельская мужская гiмназия, nuo 1920 m. Šiaulių valstybinę gimnaziją, nuo 1928 m. – Šiaulių valdžios berniukų gimnaziją, nuo 1946 m. – Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija baigę ar joje mokęsi Lietuvos kultūros, meno, politikos veikėjai.[1]
Žymiausi mokiniai
Metai, kada baigė mokyklą arba nutraukė mokslą – Pavardė – Veikla[2]
- 1857 m. – Henrikas Bukauskis – 1863 m. sukilimo dalyvis, antikvaras Švedijoje
- Jonas Koncevičius – aušrininkas ir varpininkas
- Vladislovas Dembskis – kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis, JAV lietuvių spaudos veikėjas
- 1861 m. – Osvaldas Rimgaila – Šiaulių burmistras
- 1862 m. – Gasparas Cirtautas – Žemaičių vyskupas
- 1863 m. – Juozas Miliauskas-Miglovara – rašytojas
- 1864 m. – Jonas Balvočius – kunigas, prozininkas, vertėjas
- 1865 m. – Stanislovas Raila – advokatas, „Aušros“ bendradarbis
- 1870 m. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis – dramaturgas, režisierius
- Mykolas Oginskis – visuomenės veikėjas
- (aukso medaliu) Petras Vileišis – inžinierius, laikraščio „Vilniaus žinios“ steigėjas
- 1873 m. – Mikalojus Katkus – „Balanos gadynė“ autorius
- 1876 m. – Jonas Bielskis – knygnešys, Liepojos uosto inspektorius
- (nebaigė) – Liudvikas Janavičius – politinis veikėjas
- 1880 m. – Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) – kunigas, poetas
- 1881 m. – Jonas Spudulis – aritmetikos ir gramatikos terminų kūrėjas
- Vladimiras Zubovas – knygnešių globėjas
- (aukso medaliu) Mykolas Cimkauskas – advokatas
- 1882 m. – Liudvikas Beržanskis – lietuvybės platintojas
- 1883 m. – Jonas Beržanskis – slaptos bibliotekos organizatorius, „Aušros“ platintojas
- 1884 m. – Andrius Domaševičius, gydytojas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Mykolas Kuprevičius – tautosakininkas, kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus tėvas
- 1887 m. – Alfonsas Moravskis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- 1889 m. – Vaclovas Bielskis – politinis veikėjas
- 1890 m. (sidabro medaliu) Vincas Čepinskis – mokslininkas, Lietuvos universiteto kūrėjas
- Stasys Lukauskis – advokatas, varpininkas
- 1891 m. – Jonas Vileišis – teisininkas, Nepriklausomybės akto signataras, Kauno burmistras
- Antanas Povylius – kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, kooperatininkas
- 1892 m. – Antanas Alekna – kunigas, publicistas, vertėjas
- 1893 m. – Augustinas Janulaitis (pašalintas) – teisininkas, knygnešys, politinis veikėjas
- Alfonsas Petrulis (nebaigė) – kunigas, Nepriklausomybės akto signataras
- Marcelinas Šikšnys – pedagogas, dramaturgas
- 1894 m. – Jonas Baronas – „Rusų – lietuvių kalbų žodyno“ autorius
- Povilas Višinskis – gydytojas, visuomenės veikėjas
- 1895 m. – Vladas Sirutavičius – inžinierius, politinis veikėjas
- Jonas Jaks-Tyris – matematikas, knygnešys, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas
- 1896 m. – Jeronimas Ralys – Homero „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjas
- Vytautas Mošinskis – inžinierius, mokslininkas, profesorius;
- 1898 m. – Bronislovas Cirtautas – teisininkas, Steigiamojo Seimo narys
- Steponas Kairys (1897 m. buvo pašalintas) – inžinierius, profesorius, politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras
- 1899 m. – Konstantinas Šakenis – švietimo darbuotojas, ministras
- Antanas Gravrogkas – inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas
- 1900 m. – Vaclovas Šliageris – gimnazijos direktorius (1922–1929 m.)
- (sidabro medaliu) – Jurgis Čiurlys – inžinierius, mokslininkas;
- Stasys Lukauskis – advokatas, socialistas – revoliucionierius, spaudos platintojas
- 1901 m. – Mykolas Biržiška – mokslininkas, profesorius, politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras
- 1902 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas – pedagogas, psichologas
- 1903 m. – Vaclovas Biržiška – bibliografas, „Aleksandryno“ sudarytojas, profesorius
- 1904 m. – Viktoras Biržiška – inžinierius, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius
- Melchioras Račkauskas – klasikinės filologijos profesorius
- Klemensas Skabeika – žemės ūkio vadovėlių autorius
- 1905 m. – Vladimiras Zubovas – agrotechnikas
- Stasys Šalkauskis – filosofas
- 1906 m. – Kazys Šalkauskis – profesorius
- 1907 m. – Povilas Karazija – bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas
- Jaroslavas Rimkus – gimnazijos mokytojas
- 1908 m. – Juozas Orlauskis – Šiaulių burmistras, Mokytojų seminarijos direktorius
- Liudvikas Abromavičius – Telšių miesto burmistras
- 1909 m. – Rapolas Skipitis – advokatas, vidaus reikalų ministras
- 1911 m. – Tadas Petkevičius – profesorius
- 1912 m. – Mečys Markauskas, teisininkas, I ir II Seimų narys
- 1914 m. – Vladas Rekašius (suimtas ir ištremtas) – poetas:
- Juozas Bertulis – pedagogas, kompozitorius
- 1915 m. – Julius Janonis (pasitraukė į Voronežą) – poetas:
- Stasys Brašiškis – fizikas, istorikas, bibliografas
- Viktoras Cimkauskas – advokatas, bibliofilas
- 1918 m. – Juozas Kumpis – lakūnas, žuvo kovose su lenkais
- 1920 m. – Viktoras Kuprevičius, kompozitorius, kariljonininkas, pedagogas.
- Aleksandras Mačiūnas – inžinierius elektrotechnikas, visuomenės veikėjas
- Tomas Stonis, mokytojas
- 1921 m. – Jonas Avižonis – inžinierius
- Jonas Januškis, ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas
- Algirdas Šalkauskis – inžinierius architektas
- 1923 m. – Vytautas Alantas – rašytojas, žurnalistas
- Juozas Paukštelis – rašytojas
- 1924 m. – Juozas Grušas – dramaturgas
- 1925 m. – Kazys Daukšas – chemikas, profesorius
- Marijona Čilvinaitė – etnografė
- Vladas Niunka – akademikas
- 1926 m. – Stasys Ušinskas – dailininkas vitražistas, profesorius
- Liudvikas Strolis – dailininkas keramikas, profesorius
- 1927 m. – (nebaigė) Stasys Būdavas – rašytojas
- 1928 m. – Albinas Briedis – žurnalistas, redaktorius
- Vincas Vaitekūnas – „Aušros“ muziejaus direktorius
- Vladimiras Zubovas – architektas
- Benediktas Babrauskas – rašytojas, poetas, kritikas
- (pašalintas) Kostas Korsakas – literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas
- 1929 m. – Telesforas Šiurkus – chirurgas, profesorius
- Juozas Monkus-Monkevičius – aktorius
- Jonas Noreika – Generolas Vėtra
- 1930 m. – Valerijonas Knyva – vertėjas, spaudos darbuotojas
- Kazys Daugėla – JAV fotografas
- 1932 m. – Liudas Dapšys – aktorius
- Vilius Variakojis – tenisininkas, mokytojas
- 1936 m. – Stasys Paberžis – sporto veikėjas
- Aleksas Mrozinskas – pianistas
- Simonas Ramunis – architektas
- Icikas Zaksas – filosofas, profesorius
- 1937 m. – Eduardas Budreika – architektas, profesorius;
- 1939 m. – Eugenijus Maksimavičius – Kauno politechnikos instituto dekanas
- 1940 m. – Vytautas Jonas Nainys – medicinos daktaras, antropologas
- Stasys Bistrickas – žurnalistas
- Jurgis Fledžinskas – smuikininkas, „Lietuvos“ kvarteto dalyvis, tarptautinių konkursų laureatas
- 1941 m. – Vanda Kavaliauskienė – Jurevičiūtė – kačių muziejaus Šiauliuose įkūrėja
- Jokūbas Minkevičius – filosofas
- Anatolijus Rasteika – architektas
- Olegas Truchanas – keliautojas, etnografas, gamtosaugininkas, fotografas
- 1944 m. – Julius Juzeliūnas, eksternu
- Vytautas Misevičius – rašytojas
- Laimonas Noreika (nebaigė) – aktorius
- 1946 m. – Saulius Sondeckis – dirigentas, profesorius
- 1948 m. – Albertas Laurinčiukas – žurnalistas, J. Janonio mokyklos mokytojas
- 1949 m. – Vytautas Čekanauskas – architektas
- Vytautas Laurušas – kompozitorius
- Marijonas Beconis – geografas
- Vytenis Rimkus (nebaigė) – menotyrininkas, profesorius
- 1950 m. – Albinas Jovaišas – filologas
- Ignas Laurušas – architektas
- Dainius Trinkūnas – pianistas
- 1951 m. – Donatas Kačerauskas (aukso medaliu) – technikos daktaras
- Tomas Sakalauskas – žurnalistas
- Domas Šniukas (aukso medaliu) – žurnalistas
- 1954 m. – Steponas Lukoševičius – kraštotyrininkas, konstruktorius
- Česlovas Norvaiša – pramoginių šokių šokėjas, choreografas
- 1955 m. – Gytis Trinkūnas – pianistas
- 1956 m. – Henrikas Tamulis – Kauno meras
- 1957 m. – Skirmantas Valiulis – žurnalistas, menotyrininkas
- 1958 m. – Naubertas Jasinskas – aktorius
- 1959 m. – Gintas Žilys – Klaipėdos teatro vadovas
- 1961 m. – Vaclovas Vingras – inžinierius, visuomenės veikėjas
- Bronius Šatūnas – vitražistas
- 1964 m. – Vincas Laurutis – Šiaulių universiteto rektorius
- 1966 m. – Regina Steponavičiūtė – teatro režisierė
- Rimantas Bašys – verslininkas, Seimo narys
- 1971 m. – Virgis Stakėnas – dainininkas
- 1977 m. – Mykolas Dromantas – Šiaurės Lietuvos kolegijos direktorius
- 1979 m. – Šarūnas Birutis – Europos Parlamento narys
- 1981 m. – Valdis Vižinis – humoristinių TV laidų aktorius
Šaltiniai
- ↑ Jonas Krivickas. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija. – Kaunas: Šviesa, 1991.
- ↑ Jonas Krivickas. Žymesni mokytojai ir mokiniai, enciklopedinis žinynas. – Šiauliai: Saulės delta, 2001.