Šiaulių rajonas

Šiaulių rajonas
Šiaulių rajonas
TSRS topografija
Centras:	Šiauliai
Sudarytas:	1950 m. birželio 20 d.
Panaikintas:	1994 m. rugpjūčio 6 d.
Anksčiau:	Šiaulių apskritis, Žagarės rajonas Kuršėnų rajonas, Užvenčio rajonas Kelmės rajonas, Mažeikių rajonas
Vėliau:	Šiaulių rajono savivaldybė
Šiaulių rajono istoriniai sąrašai 1950 m. adm. reforma 1954 m. adm. reforma 1959 m. apylinkės ir gyvenvietės 1959 m. gyventojų surašymas 1963 m. adm. reforma 1970 m. gyventojų surašymas 1972 m. apylinkės ir gyvenvietės 1976 m. apylinkės ir gyvenvietės 1979 m. gyventojų surašymas 1989 m. gyventojų surašymas

Šiaulių rajonas – 1950–1995 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, tačiau miestas turėjo respublikinės priklausomybės miesto statusą, todėl į rajono teritoriją neįėjo.

Istorija

Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.

Rajone kas dvejus – trejus metus buvo renkama Darbo žmonių deputatų taryba, taip pat Šiaulių miesto taryba bei apylinkių tarybos. Tačiau faktinė valdžia priklausė rajono Vykdomajam komitetui ir LKP rajono komitetui. Rajone buvo leidžiamas LKP Šiaulių rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos organas laikraštis „Leninietis“.

Pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą rajonui suteiktos savivaldos teisės, kurias įgyvendinti turėjo penkeriems metams renkama Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba. Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu. Tačiau rajono taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba, rajono teritorijoje įgyvendino jau Lietuvos Respublikos įstatymus. Savo įgaliojimų ji neteko 1995 m. kovo 25 d.

Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą nuo 1995 m. rajono teritorijoje sudaryta Šiaulių rajono savivaldybė.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950	1143		36 apylinkės
1954			19 apylinkių
1959	1155,6	51646	19 apylinkių
1962	1961		32 apylinkės	1 miestas: Kuršėnai
1963			13 apylinkių
1967	1815	55200
1970	1800	53618	13 apylinkių	1 miestas
1972	1790,11		13 apylinkių	1 miestas 7 miesteliai: Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna 540 kaimų 11 kaimų dalių 29 viensėdžiai 2 glžk. stočių gyvenvietės
1976	1792	53200	12 apylinkių	1 miestas 7 miesteliai 540 kaimų 11 kaimų dalių 29 viensėdžiai 2 glžk. stočių gyvenvietės
1979		51609	11 apylinkių	1 miestas 579 kaimo vietovės
1987	1819	48800	10 apylinkių	1 miestas 7 miesteliai 472 kaimai 10 viensėdžių 2 geležinkelio stočių gyvenvietės
1989	1819	50242	10 apylinkių	1 miestas 498 kaimo vietovės

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.