Šiaurės Vei

北魏 Šiaurės Vei
buvusi karalystė
← 386 – 535 →   →
Šiaurės Vei ir kitos valstybės apie 500 m.
Sostinė	Šengle (386-398) Pingčengas (398-493) Luojangas (493-534) Čanganas (534-535)
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas nuo Ankstyvosios Čin	386
- Skilimas	535 m.

Šiaurės Vei (kin. 北魏, pinyin: Běi Wèi) - svetimšalių valstybė, egzistavusi Šiaurės Kinijoje 385–534 m. Šios dinastijos valdomą valstybę sukūrė proto-mongolų tabgačų tauta.

Valstybės ištakos siejamos su Šengle apylinkėse egzistavusia tabgačų Dai karalyste (310–376), kuri ilgainiui buvo absorbuota į Ankstyvąją Čin. Tačiau šiai greitai nusilpus, tabgačai vėl atkūrė nepriklausomybę, šį kartą kaip Vei karalystė. Ši karalystė sparčiai stiprėjo. Šiaurėje ji kovojo su protomongolų Žužanų kaganatu, kurio klajoklius apie 402 m. išstūmė į stepę.

Pietuose Šiaurės Vei dinastija susidūrė su kinų dinastijomis, iš pradžių Liu Song (南宋, 420–478 m.), vėliau ją pakeitusiomis Pietų Či 南齊, 479–501 m.) ir Pietų Liang (梁, 502–556 m.) valstybėmis. 423 m. Tuoba Si (409–423 m.) iš Liu Song dinastijos atėmė Luoyang miestą ir apie 439 m. suvienijo visą šiaurinę Kiniją. Svarbiausias tabgačų valdovas buvo Tuoba Tao. Jo raiteliai 424-5, 429, 443, 449 ir 458 m. sėkmingai kovojo su žužanais.

Šešiolikos karalysčių ir Pietinių ir šiaurinių dinastijų valstybės (304-589)

Penki barbarai: Šiongnu | Šianbai | Cianai | Di | Džie Šešiolika karalysčių (304-439): Čenghan | Handžao | Vėlyvoji Džao | Čouči | Ankstyvoji Liang) | Vėlyvoji Liang | Vakarų Liang | Šiaurės Liang | Pietų Liang | Ankstyvoji Čin | Vėlyvoji Čin | Vakarų Čin | Duanai | Juveniai | Ankstyvoji Jan | Ranvei | Vėlyvoji Jan | Šiaurės Jan | Pietų Jan | Vakarų Jan | Vei | Tiefu Šiaurinės dinastijos: Šiaurės Vei (386–534) | Rytų Vei (534–550) | Vakarų Vei (535–556) | Šiaurės Či (551–577) | Šiaurės Džou (557–581) Pietinės dinastijos: Rytų Dzin (316-420) | Liu Song (420–479) | Pietų Či (479–502) | Pietų Liang (502–557) | Čen (557–589)