Šilutės apskritis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Šilokarčemos apskritis)
Šilutės apskritis
Landkreis Heydekrug

Flag of Preussen 1701-1918.jpg

1818 – 1950

Flag of Lithuanian SSR.svg
 
Flag of Lithuanian SSR.svg

Kr Heydekrug.png
Administracinis centras: Šilokarčiama
Valsčiai: 19 (1905), 15 (1920), 7 (1947)
1818-1920: Flag of Preussen 1701-1918.jpg Gumbinės apygarda
1920-1923: Flag of Memelland.png Klaipėdos kraštas
1923-1939: Flag of Lithuania.svg Lietuva
1939-1944: Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg Gumbinės apygarda
1944-1950: Flag of Lithuanian SSR.svg Lietuvos TSR
Gyventojų: 22 948 (1825), 43 309 (1910), 38 576 (1938)
Plotas: 843 km² (1825), 1 345 km² (1949)

[[Kategorija:{{{genitive}}} istoriniai administraciniai vienetai]]

Šilutės apskritis (vok. Landkreis Heydekrug) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1923–1939 m. Lietuvos, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Šilokarčiama.

Geografija

Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo Klaipėdos. Ribojosi su Kuršių mariomis, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 evangelikų liuteronų parapijos: Kintai, Paleičiai, Rusnė, Šakūnai ir Verdainė. 1931 m. apskrities plotas buvo 815 km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).

Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, miškų. 1937 m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų – 6 % teritorijos.[1]

Istorija

Apskritis įkurta Prūsijos karalystėje 1818 metais, 1871 m. atiteko Vokietijos imperijai. Po Versalio taikos 1923 m. lietuviams užėmus Klaipėdos kraštą, apskritis atiteko Lietuvai, 1939 m. Vokietija ją vėl okupavo. 1944 m. rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR.

1920 m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas Andriulių valsčiusLankos apskrities, tuo tarpu Karklės, Skirvytės, Špukų, Šakūnų ir Ventainės valsčiai palikti Vokietijai. 1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 19391944 m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardą.

1947 m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai iš Tauragės apskrities). 1947 m. lapkritį panaikinus Andriulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sakūčių, Sausgalvių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. pertvarkyta į Šilutės rajoną (42 apylinkės), dalis perduota Priekulės rajonui (14 apylinkių).[2]


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1825 843 22.948
1861 36.528
1890 42.143
1900 42.825
1905 19 valsčių: Gaidelių valsčius, Karklės valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynų valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytės valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnų valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Špukų valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlieknių valsčius, Ventainės valsčius, Vyžių valsčius
1910 43.309
1920 15 valsčių: Andriulių valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynų valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlieknių valsčius, Vyžių valsčius
1924 643 36.099
1925 36.404
1931 815 37.661
1938 38.576
1945 15 valsčių
1947 7 valsčiai: Juknaičių valsčius, Kintų valsčius, Saugų valsčius, Šilutės valsčius, Švėkšnos valsčius, Vainuto valsčius, Žemaičių Naumiesčio valsčius
1949
(suskirstymas)
1325 7 valsčiai (56 apylinkės)
1949 1345
1950 56 apylinkės

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[3]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai
1890 42 143 40 069 1 549
1900 42 825 40 510 1 762
1910 43 309 40 998 1 706
1925 36 403 56 463

Lietuviai

1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų lietuviais užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors 1905 m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.[4]

Šaltiniai

  1. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 684 psl.
  2. Šilutės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  3. Rinkimų istorija
  4. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.


Literatūra

  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

Nuorodos

Šablonas:LT aps

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+33-0=33 wiki spaudos ženklai).