Šrividžaja

Srivijaya Šrividžaja
nebėra
← VII a. – XIII a. →
Sostinė	Palembangas, Džambi
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Dinastijos pradžia	VII a.
- Žlugimas	XIII a. m.

Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai

Šrividžaja (skr. Srivijaya "šviečianti pergalė", kin. 三佛齐, pinyin: Sribhoja) – istorinė budistinė malajų valstybė, VII-XIII a. egzistavusi Sumatros teritorijoje, o klestėjimo (imperijos) laikais valdžiusi taip pat Malakos pusiasalį bei vakarų Borneo. Viena iš didžiausių ir svarbiausių malajų valstybių.

Istorija

Įkūrimas

Apie šios valstybės įkūrimą žinoma labai nedaug. Žinoma, kad ji atsirado Musio upės slėnyje, kur susiformavo Palembango miestas. Yra laikoma, kad prieš Šrividžajos įkūrimą toje pat vietoje egzistavo senesnė valstybė Kandali (ar Kantoli). Ankstyvuoju laikotarpiu Šrividžajos dinastijai iš Palembango pavyko apjungti vietos genčių vadus ir įgyti hegemoniją upės baseine. Dinastijos atstovai turėjo artimus ryšius su tuo pačiu metu gretimoje Javos saloje klestėjusiu Mataramu.

Aukso amžius (683-X a.)

Šrividžajos architektūros pavyzdys

Šrividžajos architektūra dabartiniame Tailande

Apie 683 m., Palembango maharadža Dapunta Hyang Sri Jayanasa užpuolė šiaurėje buvusią priešišką Melaju valstybę (Batang Hari upės slėnis) ir ją nukariavo. Tai buvo pirmasis žingsnis į tolimesnę ekspansiją, kurios kulminacija buvo VIII a.

Per VIII a. Šrividžaja tapo galinga jūrine imperija, kontroliavusia milžiniškas teritorijas. Ji kontroliavo sundų regioną vakarinėje Javoje, taip pat visą rytinę Sumatrą, o vėliau ir Malakos pusiasalį. Visose šiose užkariautose teritorijose formavosi vieninga kultūra, konsolidavosi bendra kalba, tapatybė. Taip susiformavo malajų istorinis arealas.

Imperija klestėjo dėl to, kad ji kontroliavo abu svarbiausius kelius per Malajų salyną tarp Indijos ir Kinijos. Tai buvo Malakos sąsiauris ir Sundos sąsiauris. Klestėjimo laikotarpiu ji palaikė draugiškus santykius su tuometinėmis valstybėmis Šailendrų Java, Palų Bengalija ir Čolų tamilais. Šrividžaja ne kartą siuntė misijas į Kiniją.

Nuosilpis (XI-XIII a.)

Pradedant XI a. pradžia, Šrividžaja patyrė savo kaimynių agresiją. Pirmiausia ėmė pulti javiečiai, o galiausiai Šrividžają nusiaubė tamilų Čola imperija, kuri ją puolė 1017, 1025 ir 1068 m. ir trumpam užkariavo.

Po šių istorinių kataklizmų Šrividžaja ėmė byrėti ir prasidėjo permainingas periodas, kuomet vis dar buvo bandoma susigrąžinti senąją hegemoniją. 1268–1292 m. Javoje valdęs valdovas Kertanagara surengė karines ekspedicijas prieš Šrividžają. Vienos jų metu buvo užimtas Palembangas, ir valstybė baigė savo egzistenciją. Ji atiteko Madžapahito imperijai.

Po žlugimo (XIII a.-1402 m.)

Po to, kai Šrividžaja tapo Madžapahito dalimi, vietinė dinastija išlaikė tęstinumą. Išvyti iš Palembango princai iš pradžių įsitvirtino Riau salyno saloje Bintane. 1324 m. vienas iš princų persikėlė į Singapūro salą, kur kurį laiką valdė.

1401 m. Singapūrą valdant princui Paramešvarai, javiečių karalystės Singasario pajėgos užpuolė sąlą, ir Paramešvara buvo priverstas migruoti toliau į šiaurę. Po ilgų dvejonių naujai savo sostinei įkurti jis pasirinko Malakos upės žiotis, kur įkūrė Melakos uostą. Taip Šrividžajos dinastija sudarė tęstinumą Malakos sultonatui.

Valdovų sąrašas

Vikiteka

• 682—695 Džajanasa
• 702—724 Šri Indrvarmanas
• 728—742 Rudra Vikama
• apie 775 Dharmasetu
• 832—860 Balapuradeva
• 960—962 Šri Udajaditja
• 980—983 Hadži
• 1003—1005 Šri Čulamani Varmadeva
• 1017 Hadhi Sumatrabhumi
• 1024—1030 Šri Sangramu Vidžajotungavarmanas
• 1064 Dharmavira