Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia
Vilijampolė, koplyčia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kauno vyskupija
Dekanatas Kauno I katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1994 m.

Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia
54°54′31″N 23°53′16″E / 54.9085°N 23.8877°E / 54.9085; 23.8877 (Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia)Koordinatės: 54°54′31″N 23°53′16″E / 54.9085°N 23.8877°E / 54.9085; 23.8877 (Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Vilijampolės seniūnija
Gyvenvietė: Vilijampolė
Adresas Linkuvos g. 21

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia – katalikų koplyčia, 1994 m. pastatyta už privačias lėšas, stovinti Kaune, Vilijampolės mikrorajone, Linkuvos g. 21 sklype. Ribojasi su Koklių gatvele, į kurią atgręžtas pastato pagrindinis fasadas, tvoroje įrengti įėjimo varteliai. Užima valdą, sudarytą iš vieno sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas (prie Linkuvos g.) ir koplyčia (prie Koklių g.).

Arčiausiai, gretimame kvartale stovi Šv. Juozapo bažnyčia. Koplyčia Šv. Juozapo parapijai nepriklauso. Joje įvairiomis progomis aukojamos šv. Mišios, vyksta atminimo ir kiti renginiai.[1] [2] [3]

Statinio projekto autorius arch. Liudvikas Aksamitauskas. Koplyčioje yra Marijos Lurdiškės statulėlė, kaip manoma, teikianti malonių. Ji apie 60 cm aukščio, stovi „ant žemės“, su balta tunika ir mėlynu apsiaustu. Sujuosta mėlyna juosta. Rankos sudėtos maldai, ant dešinės alkūnės – rožančius.

Istorija

Apie 1947 m. medinį namą su mansarda nusipirko Juozas ir Stefanija Stašauskai. Jie įsigijo namą su sodu, nes vertėsi sodininkyste, augino gėles. Šeimininkai priimdavo gyventi nuomininkus. S. Stašauskienė (1912–?), vadinama „rožių karaliene“, augino savo sodelyje rožes ir daug aukojo bažnyčiai. Vaikų ji neturėjo. 1966 m. su vyru J. Stašausku pagal iškvietimą lankėsi Lenkijoje, kur Slupsko (Pamario vaivadija) religinių prekių krautuvėje nupirko Švč. M. Marijos statulą, sumokėdami apie 160 zlotų. Supakavę į kartoną, tą pačią dieną išvyko į Lietuvą, sėkmingai praveždami pro sovietų kontroliuojamą pasienį. Marijos statulėlę pašventino tėvas Stanislovas, kai čia vedė rekolekcijas. Šeimininkai įtikėjo statulėlės teikiamomis malonėmis, kai apie 1969 m. nepagydomai susirgęs J. Stašauskas pasveiko, nes žmonės meldėsi prie Marijos.

1992 m. lapkričio mėn. S. Stašauskienė už šeimos lėšas, taip pat padedant lėšomis ir rūpesčiu kun. Alfonsui Bulotui, savo sklype, Linkuvos g. 21, pradėjo statyti Lietuvos laisvei pašvęstą Šv. M. Marijos koplyčią. Statytoja turėjusi norą (tam pritariant ir kardinolui Vincentui Sladkevičiui), kad koplyčią būtų galima panaudoti ir tikinčiųjų poreikiams.

Leidimą statyti koplyčią kardinolas V. Sladkevičius davė kaip privilegiją su gyvenama vieta ir rūpesčiu savo sekretoriui ir kancleriui kun. A. Bulotui. Koplyčią 1994 m. rugpjūčio 28 d. pašventino vyskupas Vladas Michelevičius. Po S. Stašauskienės mirties jos testamentine valia namas, koplyčia ir valda, Linkuvos g. 21, palikimu atiteko kun. A. Bulotui.

Galerija

Šaltiniai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: