Švėkšna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švėkšna
   Švėkšnos herbas.gif   
Sveksnabaznycia.jpg
Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Švėkšna
55°31′01″N 21°37′16″E / 55.517°N 21.621°E / 55.517; 21.621 (Švėkšna)Koordinatės:55°31′01″N 21°37′16″E / 55.517°N 21.621°E / 55.517; 21.621 (Švėkšna)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija: Švėkšnos seniūnija
Gyventojų: 1 649 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Švė́kšna
Kilmininkas: Švė́kšnos
Naudininkas: Švė́kšnai
Galininkas: Švė́kšną
Įnagininkas: Švė́kšna
Vietininkas: Švė́kšnoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvėkšnaVikiteka

Švėkšna – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos (Švėkšnos-Gedminaičių, Švėkšnos-Veiviržėnų, Švėkšnos-Vilkėnų). Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šventyklos:
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas 1928 m. (skulptorius Adomas Jakševičius), pokariu nugriautas, 1990 m. atstatytas ir atidengtas liepos 29 d. per Šv. Jokūbo atlaidus. Skulptūra stovi šalia senojo „Saulės“ gimnazijos pastato.
  • Architektūros paminklas – arkinis pėsčiųjų tiltas, pastatytas 1885 m.
  • Miestelio aikštės centre stovi stogastulpis knygnešiams, pastatytas 2004 m.
  • Šv. Florijono paminklas
  • Medžioklės deivė „Diana“ dvaro parke
Havezate 0gr.gif Išlikę Švėkšnos dvaro rūmai, pastatyti 1880 m., 9,5 ha parkas. Link bažnyčios nuo dvaro veda viadukas, pastatytas apie 1885 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švėkšnos Saulės gimnazija
  • Šilutės muzikos ir dailės mokyklų filialai.
  • Švėkšnos sanatorinė mokykla Vilkėno I kaime
  • Vaikų lopšelis-darželis
Japanese Map symbol (Library).svg Švėkšnos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-99056)
RWB Krankenhaus.svg Psichiatrijos ligoninė (nuo 1956 m.)
  • Pirminės sveikatos priežiūros centras
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė (nuo 1881 m.)
Parapijos senelių namai, žemėtvarkos skyrius, Šilutės kredito unijos Švėkšnos kasa, policijos nuovada, gaisrinė.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Muziejus
Kultūros namai (nuo 1945 m.)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Laikrodžių ir televizorių remonto įmonė



Turinys

Geografija

Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Švėkšna yra Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse.

Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Aisėnai – 11 km
Skomantai – 6 km
Blank-50px.png
VILKYČIAI – 15 km
PRIEKULĖ – 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
PAJŪRALIS – 24 km
INKAKLIAI – 5 km
SAUGOS – 13 km
Žakainiai – 10 km
Gardamas – 12 km
Vilkų Kampas – 3 km
Šyliai – 15 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Švėkšna OpenLayers žemėlapyje
Švėkšna TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Prezidentas Antanas Smetona, besilankantis Švėkšnos miestelyje XX a. 4-ajame dešimtmetyje.

Sename Švėkšnos kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.[7]

VI–XIII a. Švėkšnos apylinkės priklausė Lamatos žemei. Pati Švėkšna minima nuo XIV a. – 1384 ir 1387 m. kryžiuočių kelių aprašymuose minima Švėkšnos upė. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos, kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. 1503 m. kovo 8 d. Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte. 1509 m. Švėkšna buvo Žemaičių seniūno Kęsgailos dvaras ir miestelis. Vėliau Švėkšnos dvaras priklausė kitoms garsioms giminėms. Nuo 1509 m. minimas miestelis ir Švėkšnos bažnyčia, 1664 m. gauta turgaus privilegija.

Švėkšniškiai miestelio metus skaičiuoja nuo 1509 m., remdamiesi 1509 m. gegužės 21 d. Švėkšnos dvaro savininko Žemaitijos seniūnaičio ir LDK markizo donacijos aktu Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčiai. 1644 m. minimas Švėkšnos miestas (1644 m. – 75, 1695 m. – 97 šeimos), nuo 1664 m. gruodžio 17 d. leidžiamas turgus penktadieniais (prieš II pasaulinį karą ir dabar turgus yra ketvirtadieniais). XVII a. prie Švėkšnos įsteigtos stiklo gamykla (Utoje), o vėliau ir popieriaus gamykla – pirmosios manufaktūrinės įmonės Žemaitijoje.

Švėkšna nukentėjo per XVIII a. pradžios marą (1713 m. buvo 31 šeima) ir gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.

1819 m. pastatyta Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia; 18521867 m. prie jos veikė mokykla, kuriai 1861 m. nudegus, kitoje vietoje 1867 m. pastatyta dabartinė. Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919 m. įkurta būsimoji Švėkšnos gimnazija.

XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Tarpukariu miestelyje veikė progimnazija, vėliau tapusi gimnazija, kurią nuo 1923 m. perėmė lietuvių švietimo draugija „Saulė“.

Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys. XIX a. 2-ojoje pusėje – XX a. pradžioje Švėkšna buvo žymus Vokietijos pasienio kontrabandos punktas. 19661992 m. Švėkšnos tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Spaudos draudimo metais per Švėkšną buvo gabenama ir Švėkšnoje platinama lietuviška spauda. 1905 m. pašalinta carinė valsčiaus valdyba ir išrinkta nauja. 1907 m. surengtas pirmas viešas vaidinimas; Nuo 1919 m. veikė ligoninė. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. 19411942 m. hitlerininkai nužudė ~ 500 gyventojų.

Švėkšnoje 1933 m. ir 2005 m. vyko Telšių vyskupijos Eucharistiniai kongresai. 1999 m. miestelio centre, padedant Švedijos vyriausybei ir Fargelando savivaldybei, įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

2000 m. patvirtintas Švėkšnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1861 m. Pajūrio valsčius
18611915 m. Švėkšnos valsčiaus centras Raseinių apskritis
1915 m. Švėkšnos apskrities centras
19151919 m. Vėžaičių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501959 m. Švėkšnos apylinkės centras Priekulės rajonas
19591994 m. Šilutės rajonas
nuo 1994 m. Švėkšnos seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Švėkšnos miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).[8] XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose ji minima kaip Swexte arba Sweiksna.

Architektūra

Saulės laikrodis su Zodiako ženklais Švėkšnoje

Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir sinagoga, pastatyti XX a. pirmoje pusėje, po 1925 m. miestelio gaisro. Tuo pačiu laikotarpiu akmenimis išgrįsta aikštė ir centrinės gatvės.

Švėkšnos architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštėje prie jos yra stogastulpis ir aikštelė su miestelio istorijos datomis. Šalia jų – akmeninė špitolė, priklausanti Švėkšnos bažnyčiai (pastatyta 1861 m.), kuri buvo skirta gyventi parapijos išlaikomiems ligoniams, seneliams. Dabar joje nuomininko teisėmis įsikūrusi seniūnija.

Originalus arkinis tiltas (1885 m.) jungia bažnyčią su keliu į parką, įkurtą XIX a. antroje pusėje. Parke yra retų medžių (dviskiautis ginkmedis, kukmedis ir kt.), neorenesansinio stiliaus vila „Genovaitė“ (1880 m.), statulų, saulės laikrodis (XIX a.), dekoratyvinė vaza.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1766 m. ir 2011 m.
1766 m. 1833 m. 1857 m. 1885 m.*[4] 1897 m.sur. 1903 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.
420 797 1 018 1 018 1 819 2 198 1 676 1 919 1 915 2 177
1982 m.[10] 1987 m. 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
2 120 2 361 2 371 2 053 1 649 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šnekta

Švėkšnos miestelis priklauso prie kalbančių Pietų žemaičių varniškių (dūnininkų) tarme. 2006 m. išleista knyga „Švėkšnos šnektos tekstai“ (sudarė Adelė Juodeikienė).

Žymūs žmonės

Švėkšnoje gimė: mokytojas, visuomenininkas Justinas Bartkus, tautodailininkas, mokytojas Vytautas Bliūdžius, mokytoja, rašytoja Elena Juciūtė, lenkų pedagogas, švietėjas Stanislavas Kievličius, socialinių mokslų daktarė Danutė Klumbytė, bibliografė Edita Lagauskienė, kunigas Petras Merliūnas, vargonų virtuozas Jonas Žukas, kultūros darbuotojas, visuomenininkas Stasys Mikelis, gydytojas, visuomenininkas Pranas Mikužis, JAV Respublikonų partijos veikėjas, Osvencimo kalinys Samuelis Ošerovičius-Sherronas, technikos mokslų daktaras Adolfas Paulauskas, tautodailininkas Kęstutis Paulauskas, archeologas, visuomenininkas Adomas Pliateris, teisininkas Aleksandras Pliateris, dvarininkas Jurgis II Pliateris, pedagogas, visuomenės veikėjas Jonas Antanas Račkauskas, inžinierius Jonas Rūgys, pedagogė, istorikė Alicija Rūgytė, rašytojas Pranciškus Šernas, sportininkė, mokytoja Zita Ūselytė-Urmulevičienė, sportininkė, mokslų daktarė Ramunė Urmulevičiūtė (Žilinskienė), žemės ūkio specialistė Elena Valmienė ir kt.

Iš Švėkšnos dvarininkų kilo lietuvių bibliografijos pradininkas Jurgis Plioteris (1810–1836). Švėkšnoje palaidotas poetas Simonas Stanevičius (1799–1848), ir nors kapo vieta nežinoma, tačiau miestelio kapinėse 1984 m. jam atminti pastatyta medinė skulptūra (liaudies meistras V. Majoras). Pagal M. Mažvydo tarmę spėjama, kad nuo Švėkšnos galėjęs kilti ir pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Šaltiniai

  1. Švėkšna. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Швекшни. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 312 psl. (rus.){{#subobject:Švėkšna (Швекшни, ESBE) |Straipsnis=Švėkšna |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Швекшни |Žodyno tomas=Т. 39 (77) |Žodyno puslapis= 312 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Швекшни. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 781 psl. (rus.)
  5. Švėkšna maps.vlasenko.net
  6. Švėkšna loadmap.net
  7. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius, 1972.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 219–220 psl.
  9. Švėkšna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
  10. Švėkšna. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 36 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 270–271 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: