Švėkšnalė
| Švėkšnalė | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 14,4 km |
| Nuolydis | 117 cm/km |
| Baseino plotas | 33,9 km² |
| Ištakos | Šiuraičiai |
| Žiotys | Ašva |
| Šalys | Lietuva |
Švėkšnalė – vakarų Lietuvos upė, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, Veiviržo kairiojo intako Ašvos dešinysis intakas (Minijos baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 17010895. Prasideda Šiuraičių kaime, pelkėtame Šiuraičių miške, 6,5 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos, (Veiviržėnų seniūnija, Klaipėdos rajonas)[1]. Ištakų altitudė 37,1 m. Teka į pietryčius-pietus, pasiekia Švėkšnos seniūnijos (Šilutės rajonas) teritoriją, teka dirbamais laukais ir pievomis Stirpeikų, Alseikų, Kalnalio, Pavilnučio kaimų ir Švėkšnos miestelio pakraščiais, pro Vilkėno ir Šiaulių kaimus. Ties Vilkų Kampu įteka į Ašvą, 19,9 km nuo jos žiočių, 4 km į pietus nuo Švėkšnos. Įtekėjimo altitudė 20,3 m.
Senovėje upelis vadinosi Švėkšna, prie jo įsikūrus gyvenvietei, pačiam upeliui sumenkus, jo vardas gavo menkinamąją priesagą ir virto Švėkšnale. Pirmą kartą upelio vardas užfiksuotas kryžiuočių žygiaraščiuose: 1384, užrašytas Sveisna, 1387 – Swexte. Tai rodo upelį turėjus ir antrą vardą – Švėkšta.
1620–1843 m. ties Švėkšna Švėkšnalė buvo užtvenkta, o 1843 metais šią užtvanką Vilkėno dvaro savininkas grafas Pranciškus Pliateris perkėlė į Vilkėno kaimą ir pastatė didelį malūną. Dabar malūno pastate įsikūręs viešbutis ir restoranas „Vilkėnų malūnas“. Vilkėnų tvenkinys, – priskirtas prie karosinių vandens telkinių, pamėgtas žvejų.
2004 rugsėjo 8 d. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu, Švėkšnalės atkarpa nuo Vilkėno tvenkinio iki žiočių (2,5 km ruožas) įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Šiame ruože, Lietuvos respublikos įstatymais, saugomi upėtakiai.
Švėkšnalė priskiriama prie lašišinių upių, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus.
Intakai:
Aukštupyje ir vidurupyje vaga sureguliuota.
Upėvardis lyginamas su žodžiu švėkšna („kas šokinėja, mėtosi į šalis“).[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||