Švėkšnos kapinės
| Švėkšnos kapinės | ||
|---|---|---|
 Kapinių vartai | ||
  Švėkšnos kapinės | ||
|
Koordinatės: | ||
| [[Sritis:{{{valstybė}}}/paminklai|Klaida]]: | [[{{{valstybė}}}]] | |
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | [[Švėkšnos seniūnija]] | |
| Plotas | 3,6 ha | |
| Naudotas | nuo XVIII a. | |
Švėkšnos parapijos kapinės (Vilkėno kapinės) – veikiančios senosios kapinės Švėkšnoje, Šilutės rajone. Įsikūrusios Vilkėno I kaime, pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante, ties staigiu kelio 4208 Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna posūkiu link Vilkėno malūno.
Kapinės užima 3,6 ha plotą. Vėlinių dieną kapinių koplyčioje laikomos šv. Mišios. Prieš II pasaulinį karą buvo tradicija iš miestelio organizuoti eiseną į kapines su uždegtomis žvakėmis. Pastarąjį dvidešimtmetį kapinių priežiūra rūpinasi Švėkšnos seniūnija.
Istorija
Pačioje Švėkšnoje už šventoriaus nebuvo vietos, tai parapijos kapinėmis tapo Vilkėno kapinės. Apie jų atsiradimą tikslių žinių nėra, nes nėra atlikta nuodugnių kasinėjimų. Tikėtina, kad Vilkėno kaime buvusios kapinės tapo Švėkšnos parapijos kapinėmis, kitu atveju jos vadintųsi Švėkšnos kapinėmis. Vilkėno kapinių amžių liudija XIX a. pr. kapinėse pastatyta medinė koplyčia, kurios fundatorius − kun. Kazlauskas ir apylinkės gyventojai. 1876 m. klebono P. Staškausko rūpesčiu pastatyti puošnūs mūriniai kapinių vartai. Šalia jų įmūrytos dvi cementinės plokštės su įrašais: „Domicella Žonsitieny Išz Budwicziu Padary Pradziy To Mūra 1877“ ir „1879 Apmurawoiem Už Fundatorius Tris Swejka Marja Prasza Klebons Staszkawskis“. Kapinių teritorija aptverta akmenų mūro siena.
Tik įžengus pro kapinių vartus, atsiveria gana didingas kapinių vaizdas, nors mirusieji buvo laidojami chaotiškai be jokio plano. Kairėje pusėje paminklai: pirmajam Švėkšnos gimnazijos direktoriui kun. A. Šarkai, kanauninkui P. Staškauskui, dr. E. Bieliūnui. Dešinėje – mauzoliejus su Pliaterių karstais. Už Pliaterių mauzoliejaus, šlaitu žemyn, patys seniausi antkapiai. Arčiau vartų, dešinėje, buvo atitvertas plotas stačiatikių kapinėms.
Kapinių koplyčia
Švėkšnos kapinių koplyčia pastatyta XVIII a. pab. Nuo 1992 m. ji įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[1] 1988 m. remonto metu perklotas stogas šiferine danga, pakeista dalis grindų, lubų, sienojų. Statinys yra stačiakampio plano su apside ir portiku, vienbokštis. Stogo centrinės dalies forma – dvišlaitė, apsidės – pusiau kūginė. Šiaurės pusėje įrengtas bokštelis. Stogą vainikuoja kaltiniai ornamentuoti geležies kryžiai (XIX a. pr.). Fasado apdailoje dominuoja vertikalus medinių lentų apkalimo tipas, stačiakampės durų ir langų angos.
Iš vidinių patalpų architektūros detalių paminėtini balkonas su tekintų baliustrų tvorele, balkoną laikančios medinės kolonos. Interjero akcentas – altorius su tabernakuliu ir paveikslu „Šv. Judas Tadas“. Jo šonus puošia dvigubos romaninės kolonos su augalų motyvais dekoruotais kapiteliais. Šalia altoriaus stovi XVIII a. medinės skulptūros „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“.
Kapinėse palaidoti
- Mykolas Miežinis (1826–1888), kunigas, kalbininkas, spaudos draudimo metais Tilžėje išleidęs keturių kalbų žodyną. Jo antkapiniame paminkle įrašas: „Viengenti, prie šito kapo atėjęs atmink, kad čia gul mūsų geradėjis, kurs Dievą ir brolius savo mylėjo ir meilę tą kitiems jis pažadėjo“;
- Jurgis Pliateris (1810–1836), lietuviškosios bibliografijos pradininkas;
- Juozapas Rugys (1858–1919), tautinio atgimimo veikėjas, aušrininkas-varpininkas, knygnešių organizatorius;
- Simonas Stanevičius (1799–1848), rašytojas. Tiksli jo kapo vieta nežinoma. 1984 m. tautodailininkas Vytautas Majoras pastatė paminklą ant simbolinio kapo – kenotafo.
Šaltiniai
- ↑ "Švėkšnos kapinių koplyčia." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.