Švedijos geografija

Švedija – valstybė Šiaurės Europoje; didesnė Skandinavijos pusiasalio dalis. Rytuose ir pietuose skalauja Baltijos jūra ir šios jūros Botnijos įlanka; per 20 tūkst. salų, salelių ir šcherų pakrantėje, didžiausios salos km²: Gotlandas 3 001, Elandas 1 344, Orustas 346, Hisingenas 192, Vermdė 180, Čiernas 147, Vedė 125, Forė 113. Pietvakariuose Baltijos ir Šiaurės jūras jungia Eresuno, Kategato ir Skagerako sąsiauriai.

Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Norvegija (1 619 km), šiaurės rytuose su Suomija (586 km). Švedijos teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus 1 574 km, plotis iš vakarų į rytus 440 km. Šeštadalis teritorijos už poliaračio.

Paviršius

Kalvų kraštas; 25 % teritorijos yra žemiau nei 100 m virš jūros lygio, 20 % pakilęs aukščiau nei 500 m virš jūros lygio; vidutinis šalies aukštis 276 m virš jūros lygio. Aukščiausia viršūnė Kabnekaisė (2 111 m virš jūros lygio) Skandinavijos kalnuose.

Klimatas

Būdingas vidutinių platumų jūrinis su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis pietuose, pereinantis iš jūrinio į žemyninį viduryje ir subarktinis šiaurėje. Drėkinimas perteklinis, švelninantis Baltijos jūros ir Golfo srovės poveikis.

Dirvožemis

Norlande vyrauja jaurinis, Svealande – velėninis jaurinis, Jotalande – miškų rudžemis.

Augalija

Miškai užima 60% , kalnų tundra, tundra ir miškatundrė 15% , vidaus vandenys (ežerai ir upės, bet ne pelkės) 9% , dirbamoji žemė 7% , pievos ir ganyklos 2 % šalies teritorijos.

Gyvūnija

Paplitę miškų gyvūnai: briedžiai, rudosios meškos, lūšys, vilkai, lapės, kiaunės, stirnos, voverės, kiškiai; Norlande veisiasi šiauriniai elniai, šiaurinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai. Pajūryje, pelkėse ir ežeruose daug paukščių: žąsų, ančių, gulbių, žuvėdrų, kirų; upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, lašišos, ešeriai, lydekos, unguriai, Baltijos jūroje – menkės, strimelės, bretlingiai, krevetės. Ypač saugomi jūriniai ereliai ir ereliai žuvininkai, ūdros, Baltijos ruoniai.