Šveicarija (Jonava)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šveicarija
   Sveicarijosherbas.png   
Akmuo prie Šveicarijos kaimo.JPG
Akmuo su įrašu: „Sveiki atvykę į Šveicarijos, Londono, Paryžiaus kraštą“

Šveicarija
55°02′49″N 24°15′40″E / 55.047°N 24.261°E / 55.047; 24.261 (Šveicarija (Jonava))Koordinatės:55°02′49″N 24°15′40″E / 55.047°N 24.261°E / 55.047; 24.261 (Šveicarija (Jonava))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija: Dumsių seniūnija
Gyventojų: 812 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Šveicãrija
Kilmininkas: Šveicãrijos
Naudininkas: Šveicãrijai
Galininkas: Šveicãriją
Įnagininkas: Šveicãrija
Vietininkas: Šveicãrijoje


Filmuota medžiaga.[1]

Šveicarija – kaimas Jonavos rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo kelio  A6  KaunasZarasaiDaugpilis . Dumsių seniūnijos centras, Šveicarijos ir Barborlaukio seniūnaitijos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Šveicarijos koplyčia, priklausanti Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijai
Havezate 0gr.gif Piečiau kaimo yra Barborlaukio dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Šveicarijos pagrindinė mokykla
  • Vaikų lopšelis-darželis „Voveraitė“
Japanese Map symbol (Library).svg Šveicarijos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Pašto skyrius (LT-55041)
Veikia aktyvi bendruomenė, puoselėjanti kaimo kultūros tradicijas, nuo 2005 m. kasmet dalyvaujanti kaimo rėmimo programose
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Jonavos krašto muziejaus tautodailės ir amatų centras[3]
Kultūros namai (su sale pasirodymams, šarvojimams)
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Sporto centras (galima žaisti futbolą, krepšinį, paplūdimio tinklinį)



Turinys

Geografija

Šveicarija, Jonavos rajonas
Šveicarijos centre

Yra Šveicarijos tvenkinys, vasarą mėgstamas poilsiautojų, teka Varpė.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Paryžius - 2 km JONAVA – 5 km Venecija - 7 km Blank-50px.png
Londonas - 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Gaižiūnai - 3 km
Išorai - 10 km Dumsiai - 4 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Šveicarija (Jonava) OpenLayers žemėlapyje
Šveicarija (Jonava) TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Šveicarijos kaimas minimas nuo XVIII a. Be abejo krašte žmonių gyventa senų senovėje, dar VIII, IX, III, II tūkstantmetyje pr. m. e.

XX a. tarpukariu minimas Šveicarijos dvaras.

2011 m. patvirtintas Šveicarijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19631965 m. Dumsių apylinkė (1968–1995 jos centras) Kauno rajonas
19651995 m. Jonavos rajonas
1995 Dumsių seniūnijos centras Jonavos rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad pavadinimas yra sugalvotas kažkurio vietos dvarininko, kuriam, kadaise keliaujant po Europą, labiausiai įsiminė Šveicarijos valstybė, todėl jis nusprendė pavadinti gyvenvietę Šveicarijos vardu.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[6] 1987 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
192 642 653 848 812

Žymūs žmonės

  • Šveicarijos dvare gyveno ir kūrė pulkininkas, literatas bei aktorius Kazys Alyta (1881–1942);
  • tautodailininkas Vytautas Mikštas, vienintelis audėjas vyras Lietuvoje. Žymiausi tautodailininko darbai: išaustas Lietuvos himnas, LR prezidentės D. Grybauskaitės portretas ir kiti darbai.

Šaltiniai

  1. Šveicarija. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Lietuvos Šveicarija: aktyvūs ir vieningi rūpinantis savo kraštu(LR ŽŪM informacija)
  4. Šveicarija (Jonava) maps.vlasenko.net
  5. Šveicarija (Jonava) loadmap.net
  6. Šveicarija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
  7. Šveicarija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 230 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: