Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
| Dekanatas | Švenčionių katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras | |
| Pastatyta | 1959 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Švenčionėlių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Švenčionėliai | |
| Adresas | Bažnyčios g. 26 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia stovi Švenčionėliuose. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Parapija vadinama Šv. Edvaro vardu.
Istorija
Švenčionėliai sparčiai plėtėsi nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį. Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios atstovų leidimo Švenčionėliuose, prie kapinių, statyti koplyčią. Iš karto statyti buvo neleista. Leidimas buvo gautas tik 1903 m. Bet Švenčionėlių gyventojai jau nenorėjo koplyčios, o prašė leidimo statyti bažnyčią. Artimiausia bažnyčia buvo tik už 10 km Kaltanėnuose. Tuo metu jos parapijai ir priklausė Švenčionėlių tikintieji. Bažnyčios statybą labai palaikė ir rūpinosi Švenčionių dekanas Jonas Burba (1853–1915). Jis Švenčionėliuose, Vilniaus gatvėje 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Leidus Švenčionėliuose statyti bažnyčią, Mėžionėlių kaimo žmonės bažnyčios reikmėms dovanojo apie 6 ha žemės, ant kurios iš išardyto buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. buvo pastatyta pirmoji medinė Šv. Edvardo bažnyčia (8 m x 16m). Švenčionėliuose įsisteigė nauja parapija, savo teises įteisinusi tik 1908 m. Švenčionėlių bažnyčiai ir parapijai buvo suteiktas Šv. Edvardo globėjo titulas.
1913 m. liepos 28 d. klebono Pranciškaus Čaglio (1874–1943) rūpesčiu įkurtas „Ryto“ lietuvių švietimo draugijos Švenčionėlių skyrius. 1915 m. klebonas prie bažnyčios įkūrė lietuvišką dviejų klasių mokyklą vaikams, gyvenvietėje įsteigė biblioteką – skaityklą.
Švenčionėliai labai sparčiai augo. Pastatyta medinė bažnytėlė buvo nedidelė ir netalpino visų tikinčiųjų. 1928 m. klebonas Sykstus Butkus (g.1882) pasiūlė statyti didelę, mūrinę bažnyčią. Jis sudarė bažnyčios statybos darbų komitetą, pradėjo ruošti bažnyčios statybos dokumentaciją. Neįgyvendinęs savo gražių sumanymų klebonas išvažiavo.
1929 m. į Švenčionėlius atvykus klebonui Ambraziejui Jakavoniui (1886–1943) buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. 1932 m. jau buvo padėti šventyklos pamatai. Su klebonu labai artimai bendravo, jį palaikė ir talkino kunigas Kazimieras Pukėnas (1905–1997). Tuo pat metu jie rūpinosi ir rėmė lėšomis liaudies namų statybą Švenčionėliuose. 1934 m. bažnyčios ir liaudies namų statybos darbų įkarštyje klebonas A. Jakavonis buvo iškeltas į Eitmeniškių parapiją. Bažnyčios statybos darbus tęsė į parapiją atvykęs klebonas Boleslovas Bazevičius (1899–1942). Iki 1940 m. pastatytos sienos ir uždengtas stogas. Jau buvo išmūrytos bažnyčios sienos, kai labai ilgam laikui bažnyčios statybos darbus nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1942 m. gegužės 20 d. už vokiečių karininko Beko ir kt. karininkų nužudymus kaip įkaitai buvo sušaudyti 27 Švenčionėlių miesto gyventojai. Tarp jų bažnyčios klebonas Boleslovas Bazevičius ir mokyklų kapelionas Jonas Naumovičius (1902–1942) – palaidoti Švenčionėlių kapinėse.
Bažnyčios statybos darbai buvo atnaujinti tik 1956 m. į parapiją atvykus klebonui Bronislovui Laurinavičiui (1913–1981). Tai buvo labai ilgi ir sunkūs metai prašant leidimo atnaujinti nebaigtos bažnyčios statybos darbus. 1957 m. balandžio 27 d. LTSR Ministrų taryba davė leidimą baigti bažnyčios statybos darbus. Tik dėl klebono didelio užsispyrimo, kantrybės, ilgo sunkaus darbo, bažnyčia Švenčionėliuose buvo baigta statyti. 1956–1959 m. bažnyčia (pradėta statyti prieš Antrąjį pasaulinį karą) pastatyta. 1959 m. rugpjūčio 9 d. bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupijos vyskupas Julijonas Steponavičius. Švenčionėlių parapija turi Šv. Edvardo globėjo titulą, o naujai mūrinei bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios globėjos titulas. 1959 m. pastačius mūrinę bažnyčią, senoji medinė Šv. Edvardo bažnyčia buvo nugriauta. Buvusios bažnyčios vietoje pastatyta Švč. Jėzaus Širdies skulptūra su įrašu lentelėje: „Čia 1905–1959 m. stovėjo kan. Jono Burbos statyta pirmoji Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia“.
Klebonas B. Laurinavičius toliau vykdė bažnyčios statybos darbus, puošė bažnyčios interjerą. Vargonininkas Adolfas Karaška sukonstravo bažnyčios vargonus. labai graži freska, kurioje pavaizduotas šventasis Jeruzalės miestas, papuošė apsidės sienas. Centrinės navos sienas paruošė paveikslai. Centrinį altorių papuošė skulptoriaus Vytauto Šerio (1931–2006) ir architekto Justino Šeiboko (g. 1929 m.) sukurta skulptūrinė kompozicija „Golgota“. Skulptūra buvo kuriama religinio žanro kūrinių draudimo laikmečiu. Ji atlikta iš gipso, kryžius – medinis. V. Šerys sukūrė Nukryžiuotąjį, kančios sceną ant Golgotos kalno. Šalia stovi Dievo Motina Marija, šv. Jonas Evangelistas ir klūpanti Marija Magdalietė. Ant šventyklos fasado, virš durų Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Švenčionėlių bažnyčios globėjos baraljefas. Bažnyčią puošia vitražai. metaliniai sietynai, sienas- reljefinės Šv. Kryžiaus kelio stočių skulptūros, Bažnyčioje saugomi XVIII a. pab šilkinė, metaliniais siūlais išsiuvinėta Slucko juosta (135 x 265 cm), taurė, bei XVIII a. technikos paminklas – Vilniaus varpų liejiko Tomo Apanavičiaus nulietas varpas. Klebonas Edmundas Paulionis restauravo šv. paveikslą „Šventoji Šeima“, kuris buvo dovanotas klebono Jono Burbos ir puošė medinės bažnyčios centrinį altorių.
Bažnyčios šventoriuje 1988 metais buvo perlaidoti bažnyčios statytojo, klebono Bronislovo Laurinavičiaus palaikai. Jo kapą puošia skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra „Kristus pas Pilotą“. Bažnyčios šventoriuje palaidotas ir ilgametis klebonas Kazimieras Gailius (1929–2008). Abipus įėjimo į bažnyčią Juozo Butkevičiaus (1915–1996) koplytstulpiai, kunigo B. Laurinavičiaus ir tremtinių atminimui įamžinti. Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti šventoriuje pastatytas didingas Juozapo Jakšto kryžius. Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios 50-ojo jubiliejaus proga šventoriuje pastatytas kryžius. Šventoriuje prie pat vartų pasitinka „Rūpintojėlio“ skulptūra.
Klebonai
Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijoje tarnavę klebonai:
- (1905–1908) – Jonas Burba
- (1908–1912) – Juozapas Balčiūnas
- (1912–1919) – Pranciškus Čaglys
- (1919–1920) – Kazys Trukanas
- (1920–1929) – Sykstus Butkus
- (1929–1934) – Ambraziejus Jakavonis
- (1934–1942) – Boleslovas Bazevičius
- (1942–1942) – Juozas Poškus
- (1942–1956) – Norbertas Budzilas
- (1956–1968) – Bronislovas Laurinavičius
- (1968–1981) – Julius Baltušis
- (1981–2004) – Kazimieras Gailius
- (2004–2014) – Edmundas Paulionis
- (nuo 2014) – Raimundas Macidulskas
Nuo 2014 m. vasaros Švenčionėlių parapijoje tarnauja klebonas Raimundas Macidulskas
Galerija
- Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios Bažnyčia ir šventorius
Architektūra
Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora mūrinė ir metalinė.
Šaltiniai
- Ramunė Čebručenko „Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija“, Švenčionys, Firidas, 2015 m.
| Pavyzdinis straipsnis | Straipsnis „Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. |