Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Stačiatikiai | |
| Regionas | Švenčionių stačiatikių dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | medis | |
| Pastatyta | apie 1880 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Švenčionėlių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Švenčionėliai | |
| Adresas | Vilniaus gatvė | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Švenčionėlių Kazanės Dievo ikonos cerkvė – filijinė cerkvė priklausiusi Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių parapijai. Cerkvė neišliko, nugriauta.
Istorija
Švenčionėliuose gyvena įvairių tautybių ir religinių bendruomenių žmonės. Nutiesus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelį, beveik visų didesnių stočių gyvenvietėse, geležinkelį aptarnaujančiam personalui ir jų šeimų nariams buvo pastatytos cerkvės.
Apie 1880 m. Švenčionėliuose (Naujieji Švenčionys), buvo pastatyta medinė Kazanės Dievo Motinos ikonos filijinė stačiatikių cerkvė, priklausiusi Švenčionių Švč. Trejybės stačiatikių parapijai. Švenčionėliai tuo metu buvo carinės Rusijos sudėtyje, o iki 1915 m. stačiatikybė buvo valstybinė religija. Apie 1980 m. cerkvės bokštai buvo nugriauti, pati cerkvė išardyta. Ikonostaso ikonos buvo perduotos Švenčionių Švč. Trejybės cerkvei. Kaip atminimas, buvusios cerkvės vietoje, pastatytas didelis medinis kryžius.
Architektūra
Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos filijinė cerkvė buvo medinė, stačiakampio formos, aukšta, dvibokštė, liaudies architektūros formų. Cerkvės bokštai buvo aukšti, juos dengė vienodos formos stogeliai. Abu bokštai nebuvo vienodi, nes bokštų langai buvo skirtingi, tiek kiekiu, tiek forma. Bokštų viršūnes puošė dideli kupolai su stačiatikiškais kryžiais virš jų. Cerkvės vidų puošė ikonostasas. Apkūrenama buvo dviem krosnimis.
Personalo namai
Kitoje kelio pusėje buvo pastatytas didelis, medinis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais cerkvę aptarnaujančiam personalui: dvasininkui, psalmių giedotojai, sargui ir valytojai, kuri kūreno patalpas, prižiūrėjo žvakes, šlavė kiemą. Gyvenamasis namas išliko, jame gyvena keturios šeimos.
Stačiatikių Politajevkos kapinės
Stačiatikiai Švenčionėliuose turi atskiras kapines, vadinamas Politajevka, kurios yra miesto pietinėje dalyje prie Šundžio upelio. Žemė, kurioje yra stačiatikių kapinės, priklausė karininkui Politajevui, kuris tuo metu turėjo apie 50 ha. Švenčionėliuose, pastačius geležinkelio stotį, karininkas Politajevas netoli Šundžio upelio pastatė dvarelį, kuris vėliau apsukrumu nemokamai atiteko kitiems šeimininkams. Politajevui mirus, jis buvo palaidotas jam priklausiusioje žemėje - labai gražioje vietoje. Tikėtina, kad tai buvo pirmasis palaidojimas stačiatikių kapinėse. Po jo šioje vietoje ėmė laidotis ir kiti stačiatikiai.
Šaltiniai
- Ramunė Čebručenko. "Švenčionėliai", 2017 m. Leidykla- Petro ofsetas.