Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Švenčionys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švenčionys
   SvencionysCOA.jpg   
Svencionys.jpg

Švenčionys
55°07′59″N 26°09′22″E / 55.133°N 26.156°E / 55.133; 26.156 (Švenčionys)Koordinatės: 55°07′59″N 26°09′22″E / 55.133°N 26.156°E / 55.133; 26.156 (Švenčionys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Švenčionių seniūnija
Gyventojų: 4 963 (2011 m.)
Altitudė: 230 m
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčiónys
Kilmininkas: Švenčionių̃
Naudininkas: Švenčionìms
Galininkas: Švenčiónis
Įnagininkas: Švenčionimìs
Vietininkas: Švenčionysè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-18001
Kraunamas žemėlapis ...


Filmuota medžiaga.[3]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionysVikiteka

Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, 5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras ir Švenčionių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg 3 šventyklos:
Legenda pomnik.svg Laisvės paminklas (2002 m.; skulptorius Romanas Kazlauskas)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Mieste išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė 1918–1919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (1924–1938 m.)
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-18001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
Kinoteatras, socialinių paslaugų centras, globos namai.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Nalšios muziejus, įkurtas 1945 m. kaip kraštotyros muziejus
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Nuo Švenčionių keliai veda į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį. Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.


WikiMapia žemėlapis

Švenčionys WikiMapia žemėlapyje[4]

Topografinis žemėlapis

Švenčionys topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Švenčionys pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis, sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esa čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras.

Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo Ldk Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Vytautas 1414 m. pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

1802 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 19201939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos TSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 19411943 m. čia buvo getas.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas. 1933 m. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Švenčionys tapo apskrities pavaldumo miestu. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951843 m.  ? Užnerio apskrities centras
18431915 m.  ? Švenčionių apskrities centras Vilniaus gubernija
19151922 m.  ?
19221939 m. Švenčionių valsčiaus centras Vilniaus vaivadija
19391940 m.  ? Baltarusijos TSR
19411950 m. Švenčionių apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras Švenčionių rajono centras Vilniaus sritis
19531994 m.
19952013 m. Švenčionių miesto seniūnija ir Švenčionių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis
2013 Švenčionių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.[7]

Taip pat manoma, kad miesto vardą galėjo lemti tai, kad čia pagonybės laikais buvusios šventosios girios.[8]

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.[2] 1900 m.*[1] 1941 m. 1970 m.sur.[9] 1976 m.[10][11]
5 994 6 322 5 900 4 617 5 100
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
5 284 6 469 5 684 4 963 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Miestų partnerystė

Sportas

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Свенцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl. (rus.)
  3. Švenčionys. Vietovės.lt. Video YouTube.
  4. Švenčionys wikimapia.org
  5. Švenčionys maps.vlasenko.net
  6. Švenčionys loadmap.net
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 221–223 psl.
  8. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 540 psl.
  9. Švenčionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 441 psl.
  10. Švenčionys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 37 psl.
  11. Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 233 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: