Šyša
- Šyša vadinamas ir Šyškrantės kaimas.
| Šyša | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 64,2 km |
| Nuolydis | 94 cm/km |
| Baseino plotas | 410 km² |
| Vidutinis debitas | 1,88 m³/s |
| Ištakos | Kivyliai |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Šyša – upė Lietuvoje, Šilutės rajone; Nemuno dešinysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10012620. Prasideda Kivylių kaime, 2,5 km į pietryčius nuo Vainuto[1]. Ištakų altitudė 60,9 m. Iki Katyčių teka į pietus, kerta Valako mišką. Toje upės atkarpoje – daug bebrų užtvankų, vaizdingas Šyšos ir jos intako Lazduonos senslėnis, stūkso Akmeniškių piliakalnis. Nuo Katyčių Šyša teka į šiaurės vakarus pro Pašyšius, Macikus, žemupyje pasuka į pietvakarius, teka per Šilutę. Srūva daugiausia dirbamais laukais, pačiame žemupyje - užliejamomis pievomis. Įteka į Atmatą (Nemuną) 10,3 km nuo jos žiočių, ties Šyšos kaimu, 5,5 km į pietvakarius nuo Šilutės. Įtekėjimo altitudė 0,3 m.
Vagos plotis aukštupyje 2–3 m, ties Šilute – 15 m, žemiau Šilutės 20–25 m, žiotyse 30 m. Gylis vidurupyje 0,8 – 1,5 m, žemiau Šilutės - 2 m. Debitas Jonaičiuose (19 km nuo žiočių): maksimalus - 37, vidutinis - 1,88, minimalus - 0,18 m³/s. Pavasarį vanduo pakyla 1,5 – 2,3 m virš vidutinio vasaros vandens lygio, per vasaros poplūdžius – iki 2,1 m, rudenį 0,3 – 0,8 m. Žiemos poplūdžiai kartais būna aukštesni už pavasario potvynius. Prie Šyšos įrengta vandens siurblinė, pumpuojanti vandenį iš Šyšos polderio.
1995 m. Šilutės žuvivaisos įmonės darbuotojai į Šyšą išleido margojo upėtakio ir šlakio mailių, kuris sėkmingai auga. 1999 m. Šyšoje sugautas 2,4 kg upėtakis.
Tai lašišinė upė, kurioje nuo Pašyšių kaimo iki žiočių nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama spiningauti, velkiauti, žvejoti naudojant gyvūninės kilmės masalus.
Intakai
Kairieji
Dešinieji
- Šyšalė,
- Galnutė,
- Š - 6,
- Š - 4,
- Plaškuotas,
- Mirglonas,
- Girupis,
- Lendra,
- Š - 2,
- Šustis,
- Topalis,
- Jovaris,
- Grabupė.
Upės vaga sureguliuota – aukštupyje ir nuo Šilutės iki žiočių - kur yra laivuojama, tai sudaro du trečdalius visos jos vagos.
Didesnės gyvenvietės prie upės: Kivyliai, Galnė, Lazduonėnai, Akmeniškiai, Katyčiai, Antšyšiai, Kalnujai, Midveriai, Meišlaukiai, Menklaukiai, Pašyšiai, Rumšai, Laučiai, Jonaičiai, Mažiai, Šilmeižiai, Macikai, Grabupiai, Šilutė, Šyšgiriai, Šyša.
Spėjama, kad upėvardis galėjęs kilti nuo žodžio šyša („daugybė, knibždėlynas“, gal kaip upė, kurioje gausu žuvų ar pan.) arba nuo šišti (šyšta, šišo; „šašti, darytis šašuotam“).[2]
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER ŠILUTĖS RAJONO UPES, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (331-346 psl.)
| ||||||