Ūkojas
Ūkojas | ||
---|---|---|
Lokalizacija | ||
Vieta | Ignalinos raj., Lietuva | |
Plotas | 1,935 km² | |
Kranto linijos ilgis | 11,08 km | |
Kilmė | ledyninis | |
Vidutinis gylis | 11,3 m | |
Didžiausias gylis | 30,5 m | |
Įteka | Gėlainė, Pakasa, bevardis upelis | |
Išteka | Gėlainė (Novena) | |
Vikiteka: | ŪkojasVikiteka |
Ūkojas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 12 km į vakarus nuo Ignalinos.[1] Ūkoją, telkšantį vakarinėje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, iš visų pusių supa ežerai (Pakasas, Alksnas, Linkmenas).
Ežeras pailgos formos, nusidriekęs šiaurvakarių-pietryčių kryptimi. Ūkojo plotas apie 1,935 km², ilgis – 3,13 km, didžiausias plotis – 1,24 km, giliausia ežero vieta – 30,5 m. Altitudė 138,4 m. Kranto linija, kurios ilgis – 11,08 km, vingiuota, gausu įlankų ir užutėkių. Ežeras rininės kilmės, yra dvi mažos salelės (0,13 ha ir 0,09 ha).
Šiaurrytinės ežero pakrantės aukštos (vyrauja priemolingas gruntas), vakarinės lėkštesnės. Dugnas duburiuotas. Į Ūkoją įteka Pakasa ir Gėlainė, pietrytinėje dalyje į Alksną išteka Novenos upelis (Žeimenos upės baseinas). Ežero pratakumas 155 % per metus. Pakraščiai, įlankos tankiai apžėlusios vandens augmenija[2]. Iš šiaurės prie ežero prieina Šiliniškės, iš rytų - Papiliakalnės, miškai, kitose pakrantėse daugiausia plyti pievos ir dirbami laukai.
Prie Ūkojo įsikūrę kaimai: Paukojė, Kuliniai, Kirdeikiai, Kimbariškė, Papiliakalnė. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos. Rytinėje pakrantėje stūkso Ginučių piliakalniai. Šiaurvakarine pakrante eina kelias 1423 Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai, pietine - kelias 1433 Kirdeikiai–Antalksnė–Šakarva. Pietvakariniu krantu eina riba su Utenos rajonu.
Ežerėvardis kildinamas nuo žodžių ūkas, ūkana („migla, rūkas“).[3]
Šaltiniai
- ↑ Ūkojas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. - 314 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Ūkojas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988., 370 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 352 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.