Žaliosios valsčius
Žaliosios valsčius | ||
Centras: | Žalioji | |
Carmetis | Vilkaviškio apskritis (1867–1915) | |
XX a. tarpukaris | Vilkaviškio apskritis (1919–1950) |
Žaliosios valsčius (rus. гмина Зеленка; lenk. gmina Zielonka) – buvęs Suvalkų gubernijos valsčius pietvakarių Lietuvoje. Centras – Žalioji.
Istorija
Valsčius įkurtas 1867 m. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai.
Iki 1230 m. birželio 16 dienos, kai lenkų pakviestas Kryžiuočių ordinas Krušvice su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno sūduviai. Kryžiuočiams sūduvius 1279–1283 metais žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol Melno taikos sutartimi, 1422 m. rugsėjo 27 dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos.
Po beveik 400 (373) metų, 1795 metų lapkričio 25 dieną , vokiečiai okupavo bei prie Prūsijos karalystės prisijungė ir likusią Sūduvos dalį - tuo užbaigdami, ką buvo pradėję 1279-aisiais. Bet vos dvylikai metų praėjus, jau 1807 metų vasarą, Napoleonas ją prisijungė prie savo, Prancūzijai ne Lenkijai priklausančios Varšuvos kunigaikštystės. Napoleonui sosto atsisakius, nuo 1815 m. birželio 9, iki pat 1915 metų, kada vokiečiai ją vėl užėmė, Sūduva nominaliai tapo autonominės Lenkijos karalystės (Vienos Kongreso Lenkijos) dalimi, bet faktiškai, tiktai Rusijos Imperijos Šiaurės vakarų kraštu.
Rusai, numalšinę 1863 metų sukilimą ir uždraudę lietuvišką spaudą, 1867 m. sausio 13 dieną pertvarkė Augustavo ir Plocko gubernijas į tris naujas - Lomžos, Plocko ir Suvalkų. Suvalkų gubernija buvo padalinta į 7 apskritis, Vilkaviškio apskrityje buvo isteigtas Žaliosios valsčius, kurio centras buvo Žaliosios bažnytkaimis.
Valsčiaus valdybą sudarė vaitas, taip pat vadinamas viršaičiu, ir valsčiaus sekretorius. Jiems padėdavo vienas ar du laisvai samdomi raštininkai. Valsčiaus įstaiga pradžioje buvo Kataučiznos dvaro kordone. Netrukus, tačiau, valsčiaus valdybai buvo pastatytas gražus mūrinis pastatas pačioje Žaliojoje. Jame buvo erdvi raštinė, du valsčiaus sekretoriaus kambariai, vienas sargo ir du maži areštinės kambarėliai.
Kas buvo pirmuoju Žaliosios vaitu, nėra žinoma. Vienas iš pačių pirmųjų buvo žmonių 1875 metais išrinktas, Andriškių kaimo bajoras Jonas Misiukevičius. Jo prosenelis buvo atsikėlęs nuo Trakų į čia jam Lietuvos valstybės dovanotą žemę. Jis buvo baigęs Marijampolės gimnaziją, gerai kalbėjo lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai; jo iniciatyva, apie 1885 metus, buvo atidaryta Žaliosios pradžios mokykla. Žmonių gerbiamas ir mėgiamas, jis viršaičio pareigas ėjo iki pat savo netikėtos mirties 1895 metais. Tada Žaliosios vaitu neilgai buvo jo 22 metų sūnus Andrius Misiukevičius (miręs 1944 metų vasarą).
Prasidejo beveik dešimtį metų trukusi savivaldybės krizė. Žaliosios viršaičiu tapo Krunkaitis iš Juodupėnų. Jis tuoj pat plačiai pagarsėjo, kaip niekada neišsipagiriojantis, ir "Žagaro" vardu, net pateko i Kudirkos "Viršininkus" (Vilkus), kur Vincas Kudirka spalvingai aprašo, kaip Žaliosios ("Raudonės") valsčiaus viršaičio pareigas kurį laika "ėjęs" dvaro šuva - su girto vaito jam ant kaklo užkabinta, viršaičio "bleke".
Pagaliau žmones išsirinko, jiems gerai žinomą, Andriškių kaimo ūkininką, Joną Balandą. Balanda tačiau 1905 metais buvo apkaltintas išeikvojęs valsčiaus pinigus. Nors juos, atrodo, bus pasisavines valsčiaus sekretorius, už betvarkę Balanda turėjo atsakyti savo paties turtu. Prarado ūkį ir vėliau nelaimingai žuvo karo metu.
Žmonės tada išsirinko jauną Vinco Žemaičio tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius - Joną Pavilčių iš Šūklių. Kuris, pagaliau, vaito pareigas pavyzdingai ėjo net devynerius metus; iki pat 1914 metų karo. Tada iš jo jas perėme kitas šūklietis Jonas Šulinskas ir truputį vėliau Jonas Ufas iš Andriškių. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo 1918 metų lapkričio mėnesio iki pirmosios rusų okupacijos, Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo Juozas Jasulaitis iš Bobių.
Užėjus sovietams Žaliosios viršaičio pareigas perėmė S. Astrauskas, kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė Klausučiuose gyvenantį 1863 metų sukilimo tremtinių anūką: 1922 metais iš Saratovo gubernijos į Lietuvą sugrįžusį, Feliksą Sereičiką (kuris yra parašęs labai trumpus, bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus). Žaliosios valsčiaus viršaičiu jis buvo nuo 1941 iki 1944 metų, kada, susirgęs, perdavė savo pareigas Z. Garšvai ir 1944 metų vasarą pasitraukė į Vakarus.
Žaliosios valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (1 apylinkė), Naumiesčio rajonui (6 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (2 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923 | 93 | 3678 | 396 | 35 | |
1949 (išsamiau) |
73 | 9 apylinkės |
Apylinkės 1949 m.
- Andriškių apylinkė
- Augalų apylinkė
- Bobių apylinkė
- Daržininkų apylinkė
- Juodupėnų apylinkė
- Mierčių apylinkė
- Sūduvos apylinkė
- Šūklių apylinkė
- Žaliosios apylinkė
Gyvenvietės
Pagal pirmajį ir vienintelį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 metų surašymą Žaliosios valsčiuje buvo 35 gyvenvietės:
- Andriškių kaimas 29 ūkiai - 205 gyventojai
- Bobių kaimas 12-86
- Daržininkų kaimas 22-163
- Didvyžių bažnytkaimis 1-152
- Didvyžių dvaras 5-22
- Grigaičių (Skomskos volės) kaimas 4-17
- Iškartų dvaras 1-42
- Juodupėnų kaimas 19-142
- Juozapavo (Tarpučio) kaimas 9-69
- Juškų kaimas 17-112
- Karalynės palivarkas 4-33
- Kataučiznos dvaras 2-193
- Luišių kaimas 9-35 *
- Mierčų kaimas 24-194
- Mierčų dvaras 2-59
- Paražniškių (Raudonės) palivarkas 1-29
- Pocviečio kaimas 3-15
- Pocviečio dvaras 1-125
- Pracapolės kaimas 2-62
- Pracapolės palivarkas 8-32
- Puodžiškių dvaras 2-143
- Rementiškių kaimas 5-30
- Rementiškių dvaras 1-138
- Rūdžių kaimas 10-59
- Rumokų kaimas 7-34
- Rumokų dvaras 54-232
- Skliausčių kaimas 13-62
- Skliausčių dvaras 1-63
- Skomskos volės (Grigaičių) dvaras 1-111
- Šapalų (Žalėsės) dvaras 1-60
- Šūklių kaimas 36-266
- Šūklių dvaras 13-186
- Vaileškų dvaras 37-215
- Žaliosios kaimas (1924 bažnytkaimis) 9-62
- Žinių kaimas 31-230
Dabartis
1950 m. birželio 20 dieną visi 8 Vilkaviškio apskrities valsčiai buvo panaikinti ir padalinti į apylinkes. Po 83 metų gyvavimo Žaliosios valsčiaus teritorija buvo padalinta tarp Augalų ir Juodupėnų apylinkių; pati Vilkaviškio apskritis performuota į Vilkaviškio rajoną. 1976 metais Augalų apylinkė buvo pavadinta Klausučių vardu; Juodupėnų apylinkė 1988 metų birželio 22 dieną buvo visiškai panaikinta ir jos didžioji dalis priskirta Klausučių apylinkei.
Nuo 1988 metų birželio mėnesio, Klausučių apylinkės ribos ir teritorija gana tiksliai ir vėl sutampa su buvusiu Žaliosios valsčiaus plotu; 1994 m. ši apylinkė gavo Klausučių seniūnijos vardą. Šiandien, su 36 gyvenvietėmis ir 3388 gyventojais, ji tęsia, jau prieš 142 metus pradėtą, Žaliosios valsčiaus savivaldos darbą toliau.
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
1878 | Pocvietis | Bronius Prapuolenis, chemikas ir publicistas | 1965 |
1887 | Žalioji | Vladas Dubas, romanistas | 1937 |
1896 | Andriškiai | Vincas Žemaitis, miškininkas ir etnologas | 1983 |
1902 | Juškai | Pranas Dielininkaitis, sociologijos profesorius | 1942 |
1919 | Rumokai | Vladas Delinikaitis, kunigas, Romos kolegijos prefektas | 2007 |
1919 | Žyniai | Leonas Kriaučeliūnas, veterinaras | 1997 |
1920 | Mierčiai | Stasys Baranauskas-Baras, dainininkas | 2006 |
1920 | Bobiai | Bronius Zumeris, žurnalistas, rašytojas | 1997 |
1930 | Šūkliai | Gintautas Iešmantas, žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras | |
1931 | Saugučiai | Juozas Marcinkevičius, istorikas | |
1939 | Rumokai | Gražvydas Kirvaitis, literatūrologas, vertėjas | |
1942 | Rumokai | Raimundas Kirvaitis, elektronikas |
Nuorodos
- Aprašymas apie Vilkaviškio apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI (Malczyce – Netreba) z 1885 m. (lenk.)
- Bernardas Šaknys. Nuo Šeimenos krantų. Vilnius 2002, 109-114 pusl.
- Feliksas Sereičikas. Atsiminimai. Chicago 1973.
- Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Kaunas 1923.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 470 pusl.
- Marijampolės apskrities kaimo vietovės ir jų gyventojai (2001). Vilnius 2003, 75 pusl. 6.15 MB