Bronzos amžius
Bronzos amžius arba žalvario amžius – archeologinis laikotarpis tarp akmens amžiaus ir geležies amžiaus. Bronzos amžiaus terminas pradėtas vartoti XIX a. pirmoje pusėje Kristianas Jurgensenas Tomsenas. Terminas dažniausiai vartojamas Europoje. Pereinamasis laikotarpis iš neolito į bronzos amžių vadinamas eneolitu. Bronzos amžiaus paminklus ir radinius XIX a. pabaigoje susistemino O. Montelius.
Periodizavimas
Skiriamas senasis ir naujasis bronzos amžius. Tai pirmasis laikotarpis, kuriame pradėtas naudoti metalas. Šiuo laikotarpiu bronza tapo pagrindine medžiaga, iš kurios buvo gaminami ginklai, papuošalai ir darbo įrankiai. Anksčiausiai, 6 tūkstantmetyje iki m. e. bronza pradėta naudoti Pietų Mesopotamijoje, nuo 4 tūkstantmečio iki m. e. ji paplito Egipte, Turkijoje, Pietų Irane. Azijoje bronzos plitimas sutapo su rašytinių šaltinių atsiradimu, todėl archeologinėje literatūroje bronzos amžius dažniausiai nėra išskiriamas. Amerikoje bronzos dirbiniai anksčiausiai (iki 1000 iki m. e.) pradėti naudoti Šiaurės Argentinoje, vėliau jie pasirodė Peru. Centrinėje Amerikoje bronzą naudojo actekai, tačiau dirbiniai iš jos plačiai nepaplito. Japonijoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos bronza atsirado kartu su geležimi.
Europoje bronzos amžius prasidėjo apie 3000 iki m. e. Ankstyviausių bronzos dirbinių aptikta Kretos saloje. Iš Viduržemio jūros kraštų bronza paplito ir kitose Europos dalyse. Svarbiausias metalurgijos centras Pietų Europoje buvo Egėjo jūros baseinas, garsus savo Kretos-Mikėnų kultūra. Vidurio Europoje žinoma Uneticės kultūra, Apeninų pusiasalyje - Apeninų kultūra, Britų salose - Kornvalio pusiasalis, Skandinavijoje - Gotlando sala ir Olando sala. Bronzos amžiui priskiriama Britanijos megalitų kultūra, Stonhendžas.
Ekonomika
Nuo XIV a. iki m. e. bronza lieta beveik visoje Europoje. Jos naudojimas darė įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Intensyviau pradėtas naudoti plūgas ir tekstilė austa vertikaliosiomis staklėmis. Bronzos amžiuje ėmė atsiskirti amatai, tokie, kaip metalo liejimas, kalvystė, puodininkystė. Bronzos amžiuje išsiplėtė prekyba grynaisiais metalais, tokiais, kaip varis, auksas, cinkas, sidabras, alavas. Šių metalų savo žemėse neturinčios gentys juos mainydavo į kitus naudinguosius išteklius ar gaminius. Mainų objektais buvo gintaras, kailiai, druska. Bronzos amžiaus laikotarpiu paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. Plačiau pradėti auginti galvijai, kiaulės, arkliai, avys, ožkos, šunys, sėjami javai kviečiai, miežiai, soros, linai ir kanapės.
Dėl bronzos paplitimo keitėsi papuošalų, įrankių ir ginklų formos. Bronziniai ginklai tapo valdžios ir prestižo atributu.[1]
Bronzos amžius Baltijos kraštuose
Rytų Baltijos kraštuose, arba ankstyviausioje prabaltų teritorijoje, apimančioje nuo Vyslos žemupio pietuose iki Suomijos įlankos šiaurėje ir Dniepro rytuose, taip pat nebuvo bronzos žaliavos. Metalai greičiausiai buvo atvežami iš vario ir alavo telkinių Bohemijoje, vario telkinių Vidurio Slovakijoje, Vidurio Vokietijoje ir Rytų Alpių kalnuose.
Manoma, kad bronzos dirbiniai į Rytų Baltijos regioną pirmiausia pateko iš šiaurės Vokietijos ir Skandinavijos metalo apdirbimo centrų. Daugiausia bronzos dirbinių rasta Baltijos pajūryje, ypač Semboje.
Senojo bronzos amžiaus, kuris Baltijos kraštuose tęsėsi nuo 1600 iki 1100 m. iki m.e., dirbinių, dažniausiai vienetinių, aptinkama pavieniui visame regione. Žinomos 204 radimvietės, kuriose buvo 439 bronzos amžiaus radiniai. Svarbiausios radimvietės: Nortikių lobis, Rantavos pilkapynas (nuo 1946 m. rus. Zaostrovje), Mažoji Drabnava (Sembos pusiasalis, dab. Kaliningrado sritis), Kalėjų lobis (Liepojos rajonas , Latvija). Didžiausią radinių dalį, apie 79 % sudaro ginklai (beveik visi - kirviai), apie 18 % papuošalai, apie 1 % darbo įrankiai. Išsiskiria Nortikių tipo kovos kirviai, vienintelis dirbinių tipas, perimtas ir vakarų kaimynų, pirmiausia Lužitėnų kultūros gyventojų, paplitęs nuo Latvijos iki Danijos.
Bronzos amžiuje išaugo prekyba gintaru. Baltijos gintaras, iškeistas į bronzą, buvo gabenamas į Pomeraniją, Šiaurės Vokietiją, Daniją, iš ten greičiausiai ir į Vidurio, Vakarų ir Pietų Europą.
Taip pat skaitykite bronzos amžius Lietuvoje.
Šaltiniai
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Bronzos amžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 520 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- E. Grigalavičienė. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1995
- M. Gimbutas. Bronze Age cultures of Central and Eastern Europe. London, 1965
- J. Coles, A. E Harding The Bronze Age in Europe. London, 1979
- Hermann Müller-Karpe. Handbuch der Vorgeschichte. Bronzezeit Bd. 4 T. 3. München, 1980, ISBN 3-406-07941-5
- K. Kristiansen. Europe Before History. Cambridge, 1998.
Nuorodos
| ||||||