Žastikaulis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Žastikaulio dalys

Žastikaulis (lot. humerus) – ilgasis rankų (priekinių galūnių) kaulas, pridėtinio skeleto dalis. Žastikaulis sudarytas iš kūno (corpus humeri) ir dviejų galų - proksimalinio ir distalinio. Proksimalinis galas užsibaigia žastikaulio galva (caput humeri), o distalinis - suplokštėja ir baigiasi krumpliu (condylus humeri).

Žmogaus žastikaulio sandara

Žastikaulis - vienintelis žmogaus žasto kaulas. Prie jo šliejasi gausus raumenų masyvas, einantis į dilbį ir krūtinės lanką. Žastikaulis - tipiškas ilgasis kaulas. Jo tuščiavidurė centrinė dalis vadinama kūnu arba diafize (corpus humeri, s. diaphysis humeri). Kūnas pereina į du galus arba epifizes - artimąjį ir tolimąjį (extremitas proximalis et distalis humeri).

Kūnas

Kūno (corpus humeri) artimoji dalis yra vamzdžio, o tolimoji - tribriaunės prizmės pavidalo, todėl artimiausios dalies paviršiai ir briaunos neryškios, o tolimosios - ryškios.

Paviršiai vadinami pagal tai, į kur jie atsikreipę: priekinis vidinis (facies anteromedialis), priekinis šoninis (facies anterolateralis) ir užpakalinis (facies posterior). Yra tik dvi ryškesnės paviršius skiriančios briaunos - vidinė (margo medialis) ir šoninė ( margo lateralis).

Užpakaliniu paviršiumi įstrižai - iš viršaus ir vidinės pusės žemyn ir į šoną - driekiasi sekli, plati stipininio nervo vaga (sulcus nervi radialis).

Priekiniame šoniniame kūno paviršiuje, beveik prie proksimalinės metafizės, matyti platoka deltinė šiurkštuma (tuberositas deltoidea), prie kurios tvirtinasi bendravardis raumuo. Kaulas maitinamas per priekinio vidinio paviršiaus viduryje esančią maitinamąją angą (foramen nutricium).

Artimasis žastikaulio galas

Artimasis žastikaulio galas (extremitas proximalis), užsibaigia žastikaulio galva (caput humeri), kuri yra beveik pusrutulio formos, atsigręžusi į vidų ir sąnariniu paviršiumi susinerianti su mentės sąnarine duobe. Galvos briauną juosia vagelė - anatominis kaklas (collum anatomicum),prie kurio tvirtinasi sąnario kapsulė.

Žemiau kaklo kyšo du gumburėliai - mažasis (tuberculum minus), labiau atsikreipęs į priekį, ir didysis (tuberculum majus), atsikreipęs į šoną. Nuo jų tolydžio nykdamos leidžiasi mažojo gumburėlio skiauterė (arba vidinė lūpa, crista tuberculi minoris, s. labium madiale) ir didžiojo gumburėlio skiauterė (arba šoninė lūpa, crista tuberculi majoris, s. labium laterale). Gumburėliai ir jų skiauterės apriboja tarpgumburėlinę vagą (sulcus intertubercularis), į kurią gulasi dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė. Pereidamas į kūną, proksimalinis galas sulaibėja; ši vieta vadinama chirurginiu kaklu (collum chirurgicum), nes per ją kaulas neretai lūžta.

Tolimasis žastikaulio galas

Tolimasis žastikaulio galas (extremitas distalis) suplokštėja ir baigiasi krumpliu (condylus humeri), kuris susineria su dilbio kaulais. Krumplys tarytum sudėtas iš dviejų dalių: madialinė cilindro formos dalis vadinama žastikaulio skridiniu (trochlea humeri), o apvali šoninė dalis - žastikaulio galvute (capitulum humeri). Abipus krumplio iškyla vidinis antkrumplis (epicondylus medialis), ir šoninis antkrumplis (epicondylus lateralis). Tarp jo ir skridinio užpakalinėje pusėje yra alkūninio nervo vaga (sulcus nervi ulnaris), kurioje beveik visai po oda gulintis bendravardis nervas yra lengvai užgaunamas. Antkrumpliai jungiasi su vidiniu ir šoniniu kūno kraštais atitinkamai vidine antkrumpline skiautere (crista supraepicondylaris medialis, s. crista supracondylaris medialis), ir šonine antkrumpline skiautere (crista supraepicondylaris lateralis, s. crista supracondylaris lateralis). Prie medialinės skiauterės kartais gali būti gana ryški išauga - antkrumplinė atauga (processus supracondylaris), anksčiau vadinta trečiuoju antkrumpliu.

Virš krumplio plokščiame užpakaliniame paviršiuje matyti gili alkūnės duobė (fossa olecrani), į kurią ištiesus ranką įsitaiso alkūnkaulio bendravardė atauga. Priekiniame paviršiuje virš krumplio yra dvi duobės. Į vidinę gilesnę, gulinčią virš skridinio, sulenkus ranką per alkūnę, įeina alkūnkaulio vainikinė atauga (fossa coronoidea). Į šoninę, seklesnę, esančią virš žastikaulio galvutės, atsiremia stipinkaulio galvos apvadas tad ji ir vadinama stipinine duobe (fossa radialis).

Žastikaulio pusės nustatymas

Norint nustatyti, ar kaulas dešinysis, ar kairysis, reikia jį orientuoti pagal tris kūno ašis. Pavyzdžiui: žastikaulio galva turi būti nukrypusi į viršų, jos sąnarinis laukas - į vidų, o distalinio galo alkūnės duobė - atgal.

Žastikaulio kaulėjimas

Apie antrą trečią embriono mėnesį kremzlinėje užuomazgoje žastikaulio kūne atsiranda kaulėjimo centras. Po gimimo, apie pirmuosius metus, pradeda kaulėti proksimalinė ir distalinė epifizės, kurių kaulėjimo zonas nuo smarkiai besiplečiančio kaulinio kūno skiria epifizės plokštelės. Yra dar smulkesnių kaulėjimo židinių: per antruosius-ketvirtuosius metus jie atsiranda didžiajame ir mažajame gumburėliuose, penktaisiais-šeštaisiais metais - vidiniame ir šoniniame antkrumpliuose. Distalinis galas su kūnu susilieja brendimo metu, kai sukaulėja epifizinė plokštelė, o proksimalinis galas suauga kiek vėliau, brendimo pabaigoje, apie dvidešimtuosius metus.

Žastikaulio dalys

  1. Žastikaulio galva (caput humeri) – proksimalinis žastikaulio galas;
  2. Anatominis kaklas (collum anatomicum) – sekli žiedinė vaga, kuri skiria žastikaulio galvą nuo kūno;
  3. Didysis gumburėlis (tuberculum majus) yra į šoną nuo žastikaulio galvos;
  4. Mažasis gumburėlis (tuberculum minus) yra į šoną nuo žastikaulio galvos;
  5. Tarpgumburinė vaga (sulcus intertubercularis) yra tarp gumburėlių ir gumburėlių skiauterių;
  6. Didžiojo ir mažojo gumburėlių skiauterės (crista tuberculi majoris ir crista tuberculi minoris) tęsiasi žemyn nuo didžiojo ir mažojo gumburėlių;
  7. Žastikaulio kūnas (corpus humeri);
  8. Deltinė šiurkštuma (tuberositas deltoidea);
  9. Vainikinė duobė (fossa coronoidea) yra priekyje, virš skridinio;
  10. Stipininė duobė (fossa radialis);
  11. Galvutė (capitulum humeri) – šoninė krumplio pusė;
  12. Skridinys (trochlea humeri) – vidinė krumplio pusė;
  13. Alkūninio nervo vaga (sulcus nervi ulnaris);
  14. Vidinis antkrumplis (epicondylus medialis), vidinis antkrumplis yra didesnis;
  15. Šoninis antkrumplis (epicondylus lateralis).

Literatūra

  • G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J.Žukienė. „Žmogaus anatomija“.

Nuorodos




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8657-0=8657 wiki spaudos ženklai).