Želva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie gyvenvietę Baltarusijoje žr. Zelva.
Želva
   ZelvaCOA.jpeg   
Zelva church.JPG
Želvos bažnyčia

Želva
55°13′08″N 25°05′49″E / 55.219°N 25.097°E / 55.219; 25.097 (Želva)Koordinatės:55°13′08″N 25°05′49″E / 55.219°N 25.097°E / 55.219; 25.097 (Želva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija: Želvos seniūnija
Gyventojų: 457 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Žélva
Kilmininkas: Žélvos
Naudininkas: Žélvai
Galininkas: Žélvą
Įnagininkas: Žélva
Vietininkas: Žélvoje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŽelvaVikiteka

Želva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, šalia kelio  115  UkmergėMolėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelyje susikūrusi bendruomenė, vyksta Šv. Igno atlaidai.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia, pastatyta 1892 m.
Legenda zabytek judaizmu.svg Senosios žydų kapinės, esančios priešais mokyklą.
Legenda pomnik.svg Paminklas miesto centrinėje aikštėje Aronui Kliugui, Nobelio premijos laureatui (pastatytas 2005 m.; autorius Vaidotas Ramoška).
  • Baltasis kryžius – paminklas pokario rezistentams atminti (1990 m.; projekto autorius Henrikas Šilgalis), pastatytas pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio į Kiauklius, buvusioje žvyrduobėje, partizanų palaikų išniekinimo vietoje.[5]
  • Tūkstantmečio kryžius „Kentėjusiems, kenčiantiems, kentusiems“ (2001 m.; skulptoriai K. Jaroševaitė ir V. Urbanavičius).
  • Paminklas žydų žudynių vietoje.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Želvos vidurinė mokykla, kurioje 1959 m. įrengtas Želvos vidurinės mokyklos istorijos muziejus.[6]
Japanese Map symbol (Library).svg Želvos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Želvos paštas (LT-20015)
RWB Krankenhaus.svg Ambulatorija, įkurta po II pasaulinio karo klebonijoje, sovietmečiu pastatyta nauja, 1998 m. atidaryta dabartinė.
Green Pharmacy Cross w Bowl of Hygieia.svg Vaistinė veikė nuo 1910 m. mediniame pastate, 1965 m. pastatyta nauja mūrinė dviejų aukštų, atgavus Nepriklausomybę pastatas privatizuotas, dabartinė vaistinė veikia ambulatorijoje (Ukmergės savivaldybės vaistinės filialas).[7]
Map marker icon – Nicolas Mollet – Convenience store – Stores – iphone.png 3 parduotuvės
Parapijos senelių namai, įkurti 1995 m.
  • Priešgaisrinė tarnyba
  • Girininkija, įkurta 1962 m. perdalijant Šešuolių ir Vidiškių girininkijas. Dabar jai priklauso 2300 ha valstybinių miškų keliose seniūnijose.[8]
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Želvos hipodromas, pastatytas 1979 m. Jame iki 1998 m. vykdavo tradicinės Želvos žirgų lenktynės.
ŪKIS

4 medienos gaminių įmonės, agroservisas.[9]



Turinys

Geografija

Miestelyje yra 16 gatvių (A. Smetonos, J. Vaišučio, Klevų, Vėjų, Skardelio, Vingio, Turgaus ir kt.). Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png BALNINKAI – 9 km
Paželviai – 1 km
Gruodžiai – 12 km Blank-50px.png
Skuoliai – 3 km
Liaušiai – 7 km
UKMERGĖ – 22 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Videniškiai – 12 km
MOLĖTAI – 21 km
Mateikiškiai – 3 km
Šešuoliai – 10 km
Tolučiai – 7 km
Kiaukliai – 12 km
Laumėnai – 6 km
Pusnė – 11 km
GIEDRAIČIAI – 20 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Želva OpenLayers žemėlapyje
Želva TSRS topografiniame žemėlapyje[10][11].


Istorija

Gali būti, kad Želva kaip Antazelve minima nuo 1373 m. (Livonijos ordino kronikos). Nuo 1500 m. žinomas Paželvių (Pozelvos) dvaras, vėliau priklausęs italų kilmės Morikonių giminei, po to Blinstrubams (valdė bent iki 1882 m.).

Miestelio pradžia laikomi 1582 metai.[12] XVII a. pradžioje ėmė kurtis miestelis, iki XX a. pradžios vadintas Paželviais). XVIII a. jis perėjo jėzuitų nuosavybėn, vėliau J. Marikoniui. Pirmąją bažnyčią Želvoje 1753 m. pastatė jėzuitai. Vėliau ji sudegė ir 1775 m. buvo pastatyta nauja Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia.

1859 m. minima pradinė mokykla (lankėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius). 1892 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia stovi iki šiol. Nuo XIX a. pabaigos Želva garsėjo dideliais arklių turgumis, sovietmečiu – arklių lenktynėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo daugumą miestelio gyventojų sudarė žydai (1939 m. jų čia gyveno 400).

XX a. tarpukariu įkurta savivaldybė (pastatyta 1922 m.), teismas, paštas, veikė telegrafas, gaisrininkų komanda, policijos nuovada, Ukmergės žemės ūkio draugijos skyrius (nuo 1923 m.), smulkaus kredito bankas (iki 1000 litų), vaistinė (bent nuo 1922 m.[13]), felčerių punktas, veterinarinė ir agronominė tarnybos, daug parduotuvėlių ir krautuvių, pirtis, kelios kepyklos, vilnų karšyklos, siuvyklos. Apie 19381939 m. įkurta biblioteka, 19361939 m. pastatyta Želvos pradinė mokykla.[14]

1941 m. rugsėjį miestelyje sušaudyti žydai. Vėliau, 1944 m. liepos 23 d. – rugpjūtį sušaudyta dar 60 žydų.[15]

Sovietmečiu klebonijoje įkurta ambulatorija. 1948 m. įkurtas kolūkis „Kelias į komunizmą“. 1959 m. jis sujungiamas su Siesarties krašto kolūkiu į tarybinį ūkį. 1965 m. pastatytas Širvintų sviesto gamyklos separavimo cechas su laboratorija, įrengta miestelio pirtis. Vėliau pastatyta dviaukštė baltų plytų vaistinė, Želvos girininkija, pastogė autobusų stotelėje. Priešais mokyklą pastatyti pirmieji daugiabučiai., sinagogoje įsikūrė Želvos tarybinio ūkio kontora ir kultūros namai. Miestelyje veikė paštas ir Ukmergės taupomojo banko Želvos skyrius.[16] Apie 1970 m. pastatyta nauja ambulatorija, kurioje įrengti stomatologijos, fizioterapijos, pediatro kabinetai, klinikinė laboratorija.

1979 m. atidarius hipodromą, Želvoje vykdavo respublikinės ristūnų lenktynės, iš čia kilo keletas žirgų sporto meistrų. 1985 m. pastatyti nauji kultūros rūmai, vieni didžiausių Lietuvoje (350 vietų žiūrovų salė, erdvi šokių salė, artistų persirengimo kambariai, didžiulė biblioteka), tais pat metais įsteigta pirmoji Lietuvos kaime vaikų ir jaunimo sporto mokykla. Joje buvo ruošiami tinklininkai, stalo tenisininkai ir žirgininkai.[17]

Atgavus Nepriklausomybę, atsidarė pirmos privačios krautuvės, baras, 1992 m. pradėjo eiti mėnesinis parapijos laikraštis „Želvelė“, 1995 m. įkurti parapijos senelių namai, vaikų ir jaunimo centras.[18] 1998 m. atidaryta nauja ambulatorija. 2000 m. patvirtintas Želvos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Želvos valsčiaus centras  ?
19191950 m. Ukmergės apskritis
19501955 m. Želvos apylinkės centras Smėlių rajonas
19551995 m. Ukmergės rajonas
1995 Želvos seniūnijos centras Ukmergės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Seniau vietovė vadinta Pozelwa (Paželviai). Šis vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1582 m., nors Paželvių dvaras minimas dar XV a. Želvos vardas atsirado 19201923 m. Lietuvos topografiniuose žemėlapiuose, o gretimas kaimas, kuriame būta dvaro, liko Paželviais.[19] Miestelio vardas tikriausiai kilęs nuo Želvos upelio, tekančio pro šias vietas, o pastarasis kalbininkų siejamas su būdvardžiais „žalias, žalsvas“.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[4] 1898 m.*[3] 1970 m.sur.[20] 1983 m.[21] 1987 m.[22] 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
571 750 348 459 492 516 457 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Šaltiniai

  1. Želva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Позельва. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 186 psl. (rus.){{#subobject:Želva (Позельва, ESBE) |Straipsnis=Želva |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Позельва |Žodyno tomas=Т. 24 (47) |Žodyno puslapis= 186 psl. }}
  4. 4,0 4,1 Позельва. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 151 psl. (rus.)
  5. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 65 psl.
  6. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 56–58 psl.
  7. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 62 psl.
  8. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 86 psl.
  9. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 69 psl.
  10. Želva maps.vlasenko.net
  11. Želva loadmap.net
  12. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 49 psl.
  13. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 59 psl.
  14. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 16–18 psl.
  15. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 64 psl.
  16. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 41–43 psl.
  17. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 47 psl.
  18. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 48–49 psl.
  19. Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 8 psl.
  20. Želva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
  21. Želva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 481 psl.
  22. Želva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 644 psl.
  23. http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=910&lang=lt

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: