Želvos valsčius
Želvos valsčius | ||
Centras: | Želva | |
XX a. tarpukaris | Ukmergės apskritis (1918–1950) |
Želvos valsčius buvo rytinėje Lietuvoje, tarp Ukmergės ir Molėtų. Centras – Želva.
Istorija
Įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. Valsčiuje buvo 10 dvarų (kitais šaltiniais – 25) ir 8 palivarkai. Dvarai buvo Aukštadvario, Laumėnų I ir II, Gursčių, Miškiniškių, Labeikių, Lelikonių, Keitučių, Adomavos, Paželvių, Meilūnų, Vėderų, Daugudžių, Baruvkos, Šilninkų, Juodakių, Kazliškių ir kt. Palivarkų centrai – Šukiškis, Rapoliškis, Pavarai, Bastūnai, Gelbudiškis, Kakariekos, Laumianka, Dainiškiai, Lukošiūnai.
Valsčiaus kaimuose veikė 9 mokyklos: Vėderų, Pilionių, Daubariškių, mažesnės – Juodakių, Karališkių, Skripėtiškių, Bastūnų. Miestelyje buvo dvi mokyklos – lietuvių ir žydų.[1]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Smėlių rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923 | 145 | 5069 | 1056 | 107 kaimai ir vienkiemiai | |
1949 (išsamiau) |
147 | 7 apylinkės |
Vadovai
- Juozas Kalvelis, viršaitis 1918–1923 m.
- Jonas Vaišutis (buvęs savanoris), viršaitis 1923–1937 m.
- Vytautas Kalvelis (mirė tremtyje), viršaitis 1937–1938 m.
- Stasys Vaišutis (1942 m. emigravo per Vokietiją į Australiąj), viršaitis 1938–1941 m.
- P. Sarulis, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1945 m.
Seniūnijos
Valsčiuje buvo 7 seniūnijos:
- Bastūnų
- Bikonių
- Daubariškių
- Laumėnų
- Masiulių
- Pilionių
- ???
Apylinkės 1949 m.
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
1898 | Vederai | Aleksandras Vytautas Kupstas, aktorius ir režisierius | 1964 |
1914 | Bajorai | Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas | |
1926 | Paželviai | Eduardas Kunavičius, aktorius ir režisierius | 2006 |
1927 | Bastūnai I | Alfonsas Matulis, gydytojas | |
1929 | Paželviai | Vytautas Daugudis, archeologas | 2001 |
Šaltiniai
- ↑ Zita Kriaučiūnienė, Rasa Povylienė. „Pasakojimai apie Želvą“. // Ukmergė, UAB „Valdo leidykla“, 2005. 18–20 psl.