Žemės susitikimas dėl darnios plėtros
Žemės susitikimas dėl darnios plėtros (kartais įvardinamas kaip Johanesburgo susitikimas arba Rio+10) buvo Jungtinių Tautų rengta aplinkos apsaugos ir darniosios plėtros klausimams skirta tarptautinė konferencija, vykusi 2002 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 4 dienomis Johanesburge, Pietų Afrikoje. Joje dalyvavo 191 valstybės atstovai, tarp kurių buvo 104 šalių arba vyriausybių vadovai. Tradiciškai tuo pat metu vyko nevyriausybinių organizacijų forumas, sutraukęs daugiau nei 40 000 dalyvių, o Pasaulio darnios plėtros verslo taryba surengė verslo atstovų susitikimą.[1]
Istorija ir eiga
Pasiruošimas konferencijai buvo palyginti lėtas ir neišsamus. Buvo abejojama ar iš valstybių reikalauti stipresnių įsipareigojimų spręsti aplinkosaugos problemas, nes prieš dešimtį metų iškelti Rio konferencijos tikslai tebebuvo vangiai įgyvendinami. Nors buvo iškelta mintis įvesti aiškesnius laiko rėmus kiekvieno uždavinio įgyvendinimui, ji sulaukė pasipriešinimo iš JAV ir kitų valstybių.[2]
Rezultatas
Konferencijoje buvo priimta neambicinga Johanesburgo deklaracija dėl darnios plėtros, mažai ką naujo pasakiusi be to, kas įvardinta Rio deklraracijoje. Susitikimo pabaigoje paskelbtas Įgyvendinimo planas taip pat neišsprendė daugumos egzistavusių problemų. Jame daugiausia dėmesio teikiama vandens kokybei, energetikos subsidijų panaikinimui, energetikos efektyvumo didinimui, sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo kontrolei.[3]
Vertinimas
Konferencija yra vertinama kaip neįgyvendinusi daugelio jai keltų uždavinių ir nepastūmėjusi tarptautinių aplinkosaugos iniciatyvų į priekį. Iš kitos pusės jos metu sėkmingai sustiprintas ryšys tarp ekonomikos, aplinkos ir socialinių problemų, konferencija prisidėjo prie darnios plėtros sampratos vystymo.[4]
Nuorodos
Susiję straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 28-29
- ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 29
- ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 29
- ↑ Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 30
| ||||||