Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
Žemaičių Kalvarija Church 2, Lithuania - Diliff.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Telšių vyskupija
Dekanatas Plungės katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1822 m.

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika)Koordinatės: 56°06′29″N 22°00′29″E / 56.108°N 22.008°E / 56.108; 22.008 (Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija: Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Gyvenvietė: Žemaičių Kalvarija
Adresas Vienuolyno g. 1

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Varduvos kairiajame krante. Pereinamų iš baroko į klasicizmą formų.

Turinys

Istorija

Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 14211842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus.

16371639 m. pastatyta 19 Kalvarijų koplyčių. Nuo to laiko Kalvarijos išgarsėjo visoje Žemaitijoje ir iki šiol katalikų lankomos. 1642 m. vyskupas dominikonams dovanojo žemės, buvo pastatytas medinis vienuolynas. Vienuoliai nuo 1644 m. laikė parapinę mokyklą (veikė iki 1832 m. ir su pertraukomis 18361863 m.), nuo 1778 m. – aukštesniojo tipo. Joje mokėsi būsimasis vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, lietuvių raštijos darbuotojai Vladas Juzumas ir Vincentas Juzumas, Antanas Savickis, Juozapas Mieleška.

17491750 m. pastatyta didesnė medinė bažnyčia, įrengta 15 altorių, suremontuotos ir perstatytos Kalvarijų koplyčios. 1780 m. kitoje vietoje išmūryti pamatai dabartinei bažnyčiai. Ji pagal architekto Augustino Kosakausko projektą pastatyta 1822 m. (senoji nugriauta 1824 m.). 1853 m. Januškevičius paauksavo visus altorius. 1842 m. vienuolynas su biblioteka sudegė, 1843 m. atstatytas 2 aukštų mūrinis vienuolynas. Už perskaitytą 1863 m. sukilėlių manifestą vienuolis Pilypas Mokžeskis 6 metams išsiųstas į katorgą Sibiran. 1866 m. uždraustos procesijos, 1889 m. uždarytas vienuolynas. 1896 m. bažnyčia su archyvu ir biblioteka sudegė.

18961902 m. pagal architekto Piotro Serbinovičiaus projektą suremontuota bažnyčia, įrengti 3 altoriai, paaukštinti bokštai. 1903 m. suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, kai kurios perstatytos. 1908 m. bažnyčioje įrengti dar 6 altoriai, visi paauksuoti. Didžiajame yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Tikinčiųjų manymu, jis esąs stebuklingas. 1910 m. įrengti 15 registrų vargonai. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti bažnyčios varpai. 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė marijonai. Jie išlaikė pradžios mokyklą, kurioje dėstė seserys kazimierietės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą atnaujinta dalis koplyčių.

19411944 m. kunigai marijonai Vladas Polonskis ir Klemensas Kačergius išslapstė panevėžietį gydytoją Sauchantą. 1948 m. vienuolynas uždarytas. Klebonas Jonas Staškevičius 1950 m. suimtas, 1955 m. mirė Jodelės lageryje, altaristas Petras Lygnugaris 19521970 m. kalintas.

Žemaičių Kalvarijoje gyveno pirmosios lietuvių maldaknygės autorius, kunigas Jurgis Kasakauskis (~1650–1722) lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas Rapolas Jasikevičius (1801–1879).

1988 m. popiežius Jonas Paulius II bažnyčiai suteikė mažosios bazilikos vardą. Be to, buvo įvesta papildoma atlaidų diena kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį.

Kultūrinė vertė

Bažnyčia yra pagrindinis Plungės rajono miestelio Žemaičių Kalvarijos architektūrinis objektas. Ji garsi tuo, kad ten kasmet vyksta vienas didžiausių Lietuvoje katalikiškų renginių – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

Architektūra

Bažnyčia (nuo 1988 m. mažoji bazilika) yra pereinamų iš baroko į klasicizmą formų, su 2 neobarokiniais bokštais, bazilikinė, stačiakampio plano, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 9 altoriai.

Galerija

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: