Žemaičių Naumiestis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemaičių Naumiestis
   ZemaiciuNaumiestis.gif   
Z N aikste.jpg
Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė

Žemaičių Naumiestis
55°21′29″N 21°42′00″E / 55.358°N 21.700°E / 55.358; 21.700 (Žemaičių Naumiestis)Koordinatės:55°21′29″N 21°42′00″E / 55.358°N 21.700°E / 55.358; 21.700 (Žemaičių Naumiestis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija: Žemaičių Naumiesčio seniūnija
Gyventojų: 1 373 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Žemaĩčių Naũmiestis
Kilmininkas: Žemaĩčių Naũmiesčio
Naudininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiui
Galininkas: Žemaĩčių Naũmiestį
Įnagininkas: Žemaĩčių Naũmiesčiu
Vietininkas: Žemaĩčių Naũmiestyje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žemaičių NaumiestisVikiteka

Žemaičių Naumiestis – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, šalia kelio  165  ŠilalėŠilutė , prie Šusties upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos: Žemaičių Naumiesčio-Dariaus ir Girėno bei Žemaičių Naumiesčio-Klaipėdos.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1782 m.
SilentHillFilmCultSymbol.svg Žemaičių Naumiesčio piliakalnis
Legenda pomnik.svg Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“, pastatytas 1928 m. (autorius – knygnešys ir stalius D. Markvaldas), nugriautas ir užkastas 1951 m., atkastas ir vietos meistrų atkurtas 1988 m. Tai obeliskas su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne.
Vandens malūnas, pastatytas XIX a.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žemaičių Naumiesčio vidurinė mokykla
  • Mokykla-darželis
Japanese Map symbol (Library).svg Žemaičių Naumiesčio biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-99005)
Etnokultūros centras
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Pro miestelį teka Šustis, Šelmuo ir Lendra. Miestelio šiaurinėje dalyje telkšo Žemaičių Naumiesčio tvenkinys (29,9 ha), miestelyje stūkso Vanagių piliakalnis.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Gardamas – 7 km Teneniai – 19 km
Šyliai – 6 km
Blank-50px.png
LAUČIAI – 7 km
ŠILUTĖ – 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VAINUTAS – 11 km
Palendriai – 4 km DEGUČIAI – 7 km
KATYČIAI – 12 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žemaičių Naumiestis OpenLayers žemėlapyje
Žemaičių Naumiestis TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Žemaičių Naumiesčio centras

XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo LietuvosLenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas 1600 m., valsčius – 1650 m., 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.

1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta Žemaičių Naumiesčio sinagoga, 1842 m. – Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia.

1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.

19101914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.

Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai, veikė elektros jėgainė, garinė lentpjūvė.[6] 1937 m. įkurta biblioteka.

1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu miestelis buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.

1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. patvirtintas naujasis Žemaičių Naumiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1650 m. Naumiesčio valsčiaus centras
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Šilutės apskritis
19501958 m. Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras Šilutės rajonas
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Žemaičių Naumiesčio apylinkės centras
1995 Žemaičių Naumiesčio seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Sudėtinis vietovardis Žemaičių Naumiestis atsirado vėliau, o ilgą laiką jis vadinosi tiesiog Naumiesčiu, taip jis minimas nuo 1650 m. Dar 1925 m. minimas Naumiesčio valsčius („Lietuvos apgyvendintos vietovės“). Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas.[7] Vietovės vardas galėjo kilti iš to, kad miestelis daug kartų sudegė ir vis naujai atsistatė.[8] Caro laikais, 18811918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku.

XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje (panašiai kaip ir Žemaičių Kalvarija). Taip padaryta dėl to, kad Lietuvoje jau buvo keli Naumiesčiai ir jie nuolato painiojosi, ypač ryšininkams.[9]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[3] 1923 m.sur. 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur. 1981 m.
1 600 1 771 1 809 2 000 2 100
1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 500 1 830 1 716 1 373 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

  1. Žemaičių Naumiestis. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Ново-мѣсто. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 531 psl. (rus.)
  4. Žemaičių Naumiestis maps.vlasenko.net
  5. Žemaičių Naumiestis loadmap.net
  6. https://www.vle.lt/Straipsnis/zemaiciu-naumiestis-110754
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 275 psl.
  8. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 268 psl.
  9. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“. (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas) // Vilnius, „Algimantas“, 2005. 527 psl.
  10. Žemaičių Naumiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 882 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 268–269 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: