Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Žemaičių kultūros draugija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemaičių kultūros draugija
200px
Forma Asociacija
Įkurta 1988 m. lapkričio 27 d.
Vadovai Stasys Kasparavičius
Būstinė Telšiai
Adresas ...
Tinklalapis www.zam.mch.mii.lt
El. paštas kaspar.stasys@gmail.com
Telefonas +370 686 51111
Kodai Juridinio asmens kodas: ...


Žemaičių kultūros draugija (ŽKD) – žemaičių visuomeninė kultūros organizacija, veikianti visoje Lietuvoje. Jos centras randasi Žemaitijos sostinėje Telšiuose, „Alkos“ muziejuje.

Turinys

Tikslai, vizija, misija ir uždaviniai

Tikslai:

Narystė

...

Pareigos ir teisės

...

Organizacinė tvarka

...

Veiklos būdai ir formos

...

Bendrijos filialo ar atstovybės

...

Pagrindiniai draugijos darbai

...

Organizacinė sandara ir valdymas

...

Veiklos istorija

1987 m. įvyko pirmoji Varnių konferencija, skirta Biržulio ežero baseino tyrinėjimo dešimtmečiui, kurioje pirmą kartą buvo viešai išsakyta mintis, kad reikėtų burtis į Žemaičių kultūros draugiją. Šią idėją konferencijoje kėlė Vaclovas Vaivada ir istorikas Antanas Kulakauskas.

1988 m. lapkričio 27 d. Telšiuose, „Alkos“ muziejuje, susirinko 46 Žemaitijos krašto kultūriniu palikimu, jos dabartimi ir ateitimi susirūpinę žemaičiai. Buvo įkurta Žemaičių kultūros draugija. Jos pirmininku išrinktas Stasys Kasparavičius.

Svarbiausias Žemaičių kultūros draugijos tikslas –­ kelti Žemaitijos gyventojų kultūrą, istorinę savimonę, stiprinti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vienas iš svarbiausių to laikotarpio masinių renginių, turėjusių didelį atgarsį visuomenėje ir suvienijusių žemaičius bendriems Atgimimo darbams ­buvo Rainių tragedijos 48-ųjų metinių minėjimas, įvykęs 1989 m. birželio 24 d. 1991 m. vasarą greta Rainių žudynių vietos už visuomenės paaukotas lėšas draugijos rūpesčiu pastatyta koplyčia-paminklas.

Draugija rūpinasi Žemaitijos simbolikos atkūrimu, krašto istorijos tyrinėjimais, etnografija, literatūra, spauda, Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu. Per trumpą laiką ŽKD skyriai, bendrijos įsikūrė beveik visuose Žemaitijos rajonuose ir didesniuose Lietuvos miestuose.

Draugijos I-asis suvažiavimas įvyko 1991 m. gegužės 25 d.

1994 m. liepos 21 d. Lietuvos Heraldikos komisija patvirtino Žemaitijos herbą ir vėliavą.

1994 m. vasarą Plungėje, Oginskių rūmuose, atidarytas Žemaičių dailės muziejus.

Nuo 1991 m. Palangoje buvo leidžiamas žemaitiškas laikraštis „A mon sakaa?” (redaktorė Danutė Mukienė). Žemaitiški skyreliai, atskiri puslapiai žemaičių kalba buvo spausdinami daugelio Žemaitijos rajonų ir miestų laikraščiuose.

1993 m. rudenį išleistas pirmasis žemaitiškas žurnalas ­ „Žemaitija”, kuris nuo antrojo numerio vadinasi „Žemaičių žemė”, kuris pakeitė „A mon sakaa?”. 1995 m. redakcija persikėlė į Vilnių. Žurnalo redakcijoje įsikūrė ŽKD Informacinis kultūros centras, jo bazėje 1996 m. pabaigoje susibūrė Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia”.

Klaipėdoje „Žemaičių alkieriaus” vadovė Janina Zvonkuvienė ėmėsi organizuoti žemaitiškas televizijos laidas.

19931997 m. draugija daugiausia rūpinosi Varnių architektūros ir kultūros paminklų atstatymo darbais. Užbaigtas atstatyti Varnių kunigų seminarijos pastatas, sukurtas paminklo Žemaičių vyskupui M. Giedraičiui ir kanauninkui M. Daukšai projektas (skulpt. Arūnas Sakalauskas), 1995 m. rudenį padėtas paminklo kertinis akmuo, pradėtos rinkti aukos paminklo statybai. [1]

Valdybos pirmininkai

Nuorodos, šaltiniai

Aprašymas atnaujintas 2015 m. gegužės mėn. pagal ŽKD pateiktus duomenis.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: